2022-ieji susisiekimo sektoriuje: pradėti nauji strateginių projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ etapai, prasideda elektromobilumo plėtra, pažangiau valdomos sektoriaus įmonės

Besibaigiantys 2022 metai susisiekimo sektoriuje buvo išskirtiniai įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus – pradėti nauji projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ etapai, modernizuojama Klaipėdos uosto ir oro uostų infrastruktūra. Tarp svarbiausių nuveiktų darbų Susisiekimo ministerija taip pat išskiria šalyje pradėtą elektromobilumo plėtrą ir kitus žaliojo kurso projektus bei lankstesnį, pažangesnį valdymą užtikrinančią valstybės įmonių pertvarką į akcines bendroves. 

„Nuo pat darbo ministerijoje pradžios 2020-ųjų pabaigoje daugybė krizių stipriai veikė susisiekimo sektorių ir ministerijos darbą. Džiaugiuosi, kad nepaisant to, visgi pavyko išlaikyti kryptį ir pasiekti daugelį užsibrėžtų tikslų ir įgyvendinti nemažai darbų visose susisiekimo sektoriaus srityse“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Šiemet stipriai pajudėjo Lietuvos kelių infrastruktūros gerinimo darbai. Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kaunu pastatytas naujas (šiaurinis) tiltas per Nerį, pradėtas rekonstruoti A. Meškinio (vidurinysis) tiltas. Pradėti darbai įgyvendinant strateginius kelių projektus: pradėta „Via Balticai“ kelio A5 ruožo tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos sienos rekonstrukcija, vyksta kelio A14 Vilnius–Molėtai–Utena dalies ruožų rekonstrukcijos projektavimo darbai, rengiami kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus priešprojektiniai sprendiniai, vykdomos kompensavimo už žemę visuomenės poreikiams procedūros.

Kelių sektoriuje vykdomiems darbams svarbi praėjusiais metais pertvarkyta kelių finansavimo sistema. Siekdama toliau kryptingai gerinti šalies kelių infrastruktūrą, Susisiekimo ministerija šiemet patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strategines gaires. Jose numatyti ilgalaikiai kelių priežiūros ir plėtros prioritetai, tikslai ir veiksmai, taip pat žaliojo kurso ir inovacijų diegimo projektai – pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimas ir plėtra, energiją taupantys ir pažangiais technologiniais sprendiniais pagrįsti projektai keliuose.

Šiemet žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ – didžiausią geležinkelių infrastruktūros projektą Baltijos šalių istorijoje. Pradėta tiesti „Rail Baltica“ geležinkelio linija nuo Kauno Latvijos link, statomas ilgiausias 1,5 km ilgio tiltas per Nerį Jonavos rajone. Siekiama, kad iki 2024 m. pabaigos būtų atlikta didžioji dalis rangos darbų ruože Kaunas–Panevėžys ir būtų pasirengta rangos darbams likusiuose ruožuose.

Pasikeitusi geopolitinė situacija dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą paskatino greitesnį Lietuvos susisiekimo sektoriaus perorientavimą į iš Rytų Vakarus, ypač geležinkelių ir jūrų uosto veiklos srityse. „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo reguliariai vežti krovinius iš Kauno į Duisburgą Vokietijoje, išbandytas naujas krovinių maršrutas į Triestą Italijoje, stiprinami ryšiai su kitomis Vidurio ir Vakarų Europos šalimis. Klaipėdos uostas tiesiogine jungtimi susietas su rytine JAV pakrante, Dominikos, Kosta Rikos, Peru, Kolumbijos ir kitų šalių jūrų uostais.

Sparčiai gerinama laivybos infrastruktūra – siekiant užtikrinti galimybę priimti didelio tonažo laivus, Klaipėdos uoste gilinamas išorinis (iki 16 m gylio) ir vidinis (iki 15,5 m) laivybos kanalai, rekonstruojami bangolaužiai. Laivybos sąlygoms Nemunu gerinti pastatytos 396 bunos, užtikrinančios palankias sąlygas laivybai visu navigacijos laikotarpiu ir leidžiančios plėtoti krovinių gabenimą vidaus vandenų laivais.

Skatinant aviacijos plėtrą šiemet patvirtintos su visais sektoriaus dalyviais suderintos Lietuvos aviacijos gairės iki 2030 m. Vienas iš gairėse keliamų tikslų – kad iki 2030 m. Lietuva būtų pasiekiama ne mažiau kaip 150 tiesioginių skrydžių krypčių. Parengtas skrydžių skatinimo planas, kurį numatoma pradėti įgyvendinti jau artimiausiu metu. Gerinama ir Lietuvos oro uostų infrastruktūra: praėjusiais metais rekonstruotas Palangos oro uostas, šiemet Vilniaus oro uoste pradėta ruoštis naujo keleivių išvykimo terminalo statybai. 

Ypatingas 2022 m. įvykis telekomunikacijų srityje – lietuvis Tomas Lamanauskas išrinktas JT Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotoju. Lietuva taip pat tapo pirmaujanti tarp Baltijos šalių teikiant spartaus palydovinio ryšio „Starlink“ interneto paslaugas. Jas Susisiekimo ministerijos iniciatyva nuo praėjusių metų gruodžio teikia JAV astronautikos bendrovės „Space X“ įmonė „Starlink“. 2022 m. rugsėjį mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo masinę 5G ryšio plėtrą – apie 80 proc. šalies gyventojų jau pasiekia 5G ryšys.

Šiais metais daug dėmesio skirta darniam judumui ir žaliajam kursui, skatinama dviračių transporto ir elektromobilumo plėtra. Parengtas nacionalinis dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtros žemėlapis, kuriame sukaupta informacija apie esamą ir planuojamą pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą visoje Lietuvoje. Taip pat sukurtas viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir jos plėtros iki 2030 m. žemėlapis, numatyta 50 mln. Eur Modernizavimo fondo lėšų kompensacijoms už įsigytus elektromobilius.

Šiemet įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimai, suteikę galimybę miestuose įrengti dviračių gatves, efektyviau organizuoti specialiojo ir viešojo transporto eismą, įrengti atskirus šviesoforo signalus maršrutiniam transportui.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva teisės aktais įtvirtintas reikalavimas, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. pirmą kartą Lietuvoje registruojamos viešojo transporto priemonės turi būti pritaikytos asmenims, turintiems individualių poreikių.

Ginami Lietuvos vežėjų interesai: sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos Lietuvos ir trečiųjų šalių vežėjams, sukurta skaidri ir atvira derybų dėl dvišalių leidimų vežti krovinius sistema, kuri užtikrina, kad derybose bus laikomasi valstybės institucijų ir šalies vežėjų asociacijų suderintos pozicijos.

Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities valstybės įmonės pertvarkomos į akcines bendroves. Jau pertvarkyta Vidaus vandens kelių direkcija ir pasirengta, kad 2023 m. pradžioje akcinėmis bendrovėmis taptų „Oro navigacija“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos, o vėliau 2023 m. – ir Lietuvos oro uostai. 2021–2022 m. ministerijai pavadžioms įmonėms atrinkti ir paskirti 44 valdybos nariai, 4 nauji įmonių ir įstaigų vadovai.

Visus 2022-uosius paženklino Rusijos karas prieš Ukrainą. Susisiekimo ministerijai koordinuojant logistiką, nuo karo pradžios išsiųsti 159 vilkikai su įvairia parama Ukrainai, vykdomas pabėgėlių pervežimas.

Su Susisiekimo ministerijos 2021–2022 m. veiklos ataskaita galite susipažinti čia.