Ekspertas: net ir pabrangus energijos pasaugojimui, verta galvoti apie saulės elektrinę

Saulės elektrinių turėtojai ar galvojantys jas įsirengti svarsto, kaip jų namų ūkį paveiks naujiena – nuo 2023 metų brangsta energijos pasaugojimas. Tačiau bendrovės „Ekoenergas“ projektų vadovas Vytautas Vaičiulis ramina – elektrinės įrengimas atsiperka, o jos naudą galima nesunkiai paskaičiuoti.

Klientai susigrąžina sukauptas kilovatvalandes

Lietuvoje saulės elektrinių savininkai veikia pagal vadinamąjį „net metering“ modelį – jėgainių sukauptą energiją atideda į tinklą ir pasiima, kuomet jos prireikia. 

„Pavyzdžiui, 10 kW galingumo saulės elektrinė per metus sugeneruoja apie 10 000 kWh. Saulės elektrinė vasarą elektros prigamina daugiausia, kiek reikia – pasiimame, o nesuvartotą atidedame – pasaugo ESO arba tinklo operatorius. Žiemą mes tą energijos perviršį susigrąžiname ir mokame už kilovatvalandę kainą, kuri priklauso nuo vartotojo pasirinkto plano“, – aiškina saulės jėgaines projektuojančios ir montuojančios bendrovės atstovas V. Vaičiulis.

Tačiau kaimyninei Lenkijai perėjus nuo „net metering“ prie „net billing“ modelio – kai atidedamos pasaugoti nebe saulės elektrinių sukauptos kilovatvalandės, o virtualūs pinigai, gauti jas pardavus, – Lietuvos vartotojai taip pat pradėjo domėtis, kaip tokia tvarka paveiktų jų kišenes. 

„Jeigu Lietuva pereitų prie naujos sistemos, vartotojas pajustų vienintelį ryškesnį skirtumą – elektrinės įsirengimas atsipirktų per šiek tiek ilgesnį laiką nei iki šiol, tačiau ją statytis vis tiek apsimoka. Kuo ilgiau žmonės dels, tuo daugiau praras, t. y. anksčiau įsirengę saulės jėgaines, anksčiau pajus ir naudą, investicijos anksčiau pradės atsipirkti. Be to, svarbus veiksnys apsispręsti yra ir didžiulė infliacija – pinigų perkamoji galia vis tiek per tą laiką, kol atsipirks elektrinė, nuvertės, tačiau jau turėsite rimtą įrenginį namuose“, – teigia projektų vadovas.

Sukauptos energijos pasaugojimas brangs

Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintomis kainomis, nuo 2023 metų didės pasaugojimo mokestis saulės elektrinių turėtojams. 

„Logiška – elektra pabrango, taigi ir pasaugojimo mokestis padidėjo. Tačiau galime pamėginti paskaičiuoti, kas keistųsi elektrą gaminantiems vartotojams nuo 2023 metų, pasirinkus vieną iš trijų atsiskaitymo planų. Visi skaičiavimai parengti pagal 10 kW galingumo elektrinę, kitokios galios elektrinių savininkai turėtų persiskaičiuoti pagal pateiktą modelį:

·      I planas – už atgautą energijos kiekį mokant 0,05929 Eur/kWh. Taigi žmogus pasideda 7000 kWh, o jas susigrąžintų už 7000 x 0,05929 = 415,03 euro. Šis planas tinka tiems, kurie pasideda pasaugojimui iki 7980 kWh per metus;

·      II planas – mokant mėnesinį 3,9446 euro už elektrinės įrengtą galią. Jei elektrinės galia 10 kW, tuomet kas mėnesį vartotojas moka 10 x 3,9446 = 39,446 euro, o per metus – 39,446 x 12 = 473 eurus. Šis planas patogus tiems, kurie pasideda daugiau kaip 7980 kWh per metus;

·      III planas – kuomet iš tų 7000 kWh, kurias gamintojas padeda pasaugoti, 12 proc. atiduoda ESO (840 kWh), o likusias 6160 kWh susigrąžina mokėdamas po 0,00 Eur/kWh. Šis planas skirtas tiems, kurie turi didesnę elektrinę, nei reikėtų jų poreikiams patenkinti, ir sugeneruoja atliekamos elektros energijos.

Kaip matome, kilovatvalandžių pasaugojimas brangsta, tačiau statytis saulės elektrinę verta. Viskas priklauso nuo asmeninių vartotojo įpročių: vieni gali atsidėti daugiau, kiti – mažiau. Tačiau net ir gavus paramą, elektrinės įsirengimas anksčiau atsipirkdavo per 6–7 metus, o dabar atsiperka perpus greičiau. Nauda – akivaizdi“, – teigia V. Vaičiulis.

Saulės jėgainė atsiperka per 3 metus

Nėra jokios paslapties, jog dalis vartotojų saulės jėgaines įsirengia kaip investiciją – tikėdamiesi ne tik pasirūpinti pigesne elektra, bet dar ir uždirbti. Tačiau V. Vaičiulis pataria klientams nepuoselėti tokių lūkesčių.

„Reikia turėti omeny, jog iki šiol visi prašymai paramai saulės elektrinei įsirengti daugiausia buvo teikiami privačių asmenų. Tarkim, jei žmogus nusprendžia pasistatyti saulės modulius, valstybė vienam namų ūkiui kompensuoja apie 3200 eurų – kalbu apie atvejį, kai statoma 10 kW galingumo elektrinė. Taigi jokio pelningo verslo iš to nepadarysi, ji stovės tik paties vartotojo reikmėms patenkinti. 

Galima paskaičiuoti, kada saulės jėgainė atsipirks. Tarkim, pagal dabartinę „net metering“ sistemą vienas ūkis, kurio saulės elektrinė yra 10 kW galingumo ir pagamina apie 10 000 kWh, pasiima savo reikmėms apie 25–30 proc. (3000 kWh), o likusius 7000 kWh atiduoda pasaugoti tinklams. 

Jei kWh kaina, pavyzdžiui, yra 0,30 ct ir neturite saulės elektrinės, per metus sumokate 3000 eurų, o pasistatę elektrinę – 300 eurų. Taigi elektrinė per metus namų ūkiui sutaupytų 2700 eurų. Per ketverius metus jos įrengimas atsipirktų, o gavus paramą, laikas sutrumpėja iki 3 metų. Tie, kurie skaičiuoja, vienareikšmiškai suvokia, jog saulės elektrinė – visuomet teigiama investicija“, – argumentus pateikia V. Vaičiulis. 

Net kai ateitis miglota, geriausia yra rinktis naudą

Vartotojų susidomėjimas saulės elektrinėmis ypač išaugo, kuomet 2022-aisiais į rekordines aukštumas pakilo elektros kainos. Anot „Ekoenergo“ projektų vadovo, pasirūpinti saulės elektrinėmis sukruto ne tik fiziniai asmenys, bet ir įmonės. 

„Veikiausiai verslą įsirengti jėgaines paskatino nežinomybė. Juk negalima prognozuoti Rusijos karo prieš Ukrainą tolesnės eigos, taip pat užtikrinti sklandų reikalingų elementų (modulių, inverterių (įtampos keitiklių) ir kt.) tiekimą. Tai vyksta visame pasaulyje – komponentų trūksta, nes išaugo saulės elektrinių paklausa. Todėl natūralu, jog klientai skuba, nori viską turėti čia ir dabar“, – vartotojų elgseną vertina V. Vaičiulis.

Beje, saulės jėgainių ekspertas primena klientams, jog įsirengus saulės elektrinę, patartina keisti ir savo įprastinį elgesį. Normalu, jog taupydami žmonės dažnai išmaniuosius prietaisus ar elektromobilį krauna naktį, savaitgaliais suplanuoja drabužių skalbimą, džiovinimą, serialų žiūrėjimą iki paryčių. Tačiau įsirengus saulės jėgainę, naudingiausia visa tai daryti šviesiuoju paros metu, kuomet gaminama energija yra pigiausia. 

„Siekdami maksimaliai sutaupyti, klientai turėtų pakoreguoti įpročius, t. y. minėtus buities darbus atlikti šviesiuoju paros metu, kai šviečia saulė, ir pasiimti savo reikmėms tuos 25–30 proc. iš saulės, kad mažiau būtų atiduodama pasaugoti, o vėliau už kilovatvalandžių susigrąžinimą nereikėtų mokėti“, – sako V. Vaičiulis. 

Pranešimą parengė UAB „Ryšiai su visuomene“.