Tvarumo ekspertai: mažinant poveikį aplinkai perdirbamos pakuotės nepakanka

Naujus produktus kuriantys ar juos tobulinantys gamintojai turi du pasirinkimus – arba formuoti paklausą savo gaminiams, arba siūlyti tai, ko nori vartotojai. Praėjusiais metais atlikta globali tvarumo apklausa atskleidė, kad net 85 proc. respondentų per pastaruosius penkerius metus pakeitė savo pirkimo elgseną į tvaresnę pusę. 

Vartotojų požiūris į tvarumą skiriasi priklausomai nuo pramonės šakos: 74 proc. respondentų tvarumas itin aktualus renkantis energetikos ir komunalines paslaugas, 66 proc. – statybos ir namų ūkio prekes, o mažiausiai tvarumas aktualus finansinių paslaugų pasirinkimui – vos 44 proc. respondentų. Skirtingą vartotojų požiūrį į tvarumą gali nulemti žinomas ar numanomas konkretaus gaminio ar paslaugų daromas poveikis aplinkai, įsitikinę specialistai.

„Energetikos poveikis aplinkai yra gerai žinomas, apie tai nuolat kalbama ir diskutuojama. Pavyzdžiui, kalbant apie vėjo ir saulės elektrines, dažnai vartojami tokie terminai, kaip „žalioji elektros energija“, „atsinaujinantys ištekliai“, kas iškart nusako jų draugiškumą aplinkai. Tas pats ir su statybų sektoriumi: yra žinoma, kad jis ženkliai prisideda prie išmetamo CO₂ kiekio visame pasaulyje, tad norint sumažinti poveikį aplinkai reikia rinktis kuo mažesnį poveikį turinčias statybines medžiagas. Tačiau tvarumas aktualus ne vien energetikos ar statybų sektoriui – kiekviena mūsų veikla palieka pėdsaką, skiriasi tik jo dydis“, – teigia „Vesta Consulting“ tvarios plėtros konsultantė, nepriklausoma EPD vertintoja dr. Sigita Židonienė.

Pasak jos, norint reikšmingai sumažinti poveikį aplinkai reikėtų sumažinti vartojimą, o jei negalima to išvengti – rinktis mažesnį poveikį turinčius produktus, gaminius ir net paslaugas. 

„Jau nemaža dalis vartotojų renkantis produktus vertina ne tik jų kainą, bet ir gamintojo pastangas mažinti daromą poveikį aplinkai. Diegiamas tvarumas gamyboje neturėtų apsiriboti vien perdirbama gaminio pakuote – produkto poveikis aplinkai apima visą jo gyvavimo ciklą nuo gamybai reikiamų žaliavų, jų transportavimo, gamybai naudojamos energijos sąnaudų iki produkto keliamo poveikio, kai šis tvarkomas jam tapus atlieka“, – pabrėžia S. Židonienė. 

Pakuotė gali slėpti fiktyvų tvarumą

Kurti tvaresnius produktus verslą paskatina ne tik vartotojai, bet ir teisinis reguliavimas, keliantis gamintojams reikalavimus, pvz., kokios medžiagos gaminiuose jau yra ar bus draudžiamos artimiausiu metu.

„Gamintojai nuolat ieško palankesnių aplinkai žaliavų ne tik dėl siekio turėti alternatyvą, jei kažkuri medžiaga bus uždrausta, bet ir siekdami prisitaikyti prie tvarumo tendencijų, išlikti konkurencingi ir patrauklūs kuriant tvaresnius ir mažesnį poveikį aplinkai turinčius produktus. Neretai sekama konkurentų pavyzdžiu – jei gaminys gali būti geresnis, kodėl neturėtume to daryti ir mes?“, – sako S.Židonienė

Pasak pašnekovės, gaminio poveikis aplinkai tampa vis populiaresnis rodiklis ir Lietuvoje: pvz., Lietuvos žaliųjų pirkimų kriterijuose tam tikrose produktų kategorijose yra nurodoma rinktis produktus su mažesniu CO₂ pėdsaku arba sertifikuotus, ekologinius ženklus turinčius produktus. Vis dėlto ne visada arba ne visi ženkliukai ant pakuotės yra produkto tvarumo įrodymas.

„Pakuotė turbūt yra paprasčiausia gaminio dalis, kuriai daugeliu atveju lengva rasti alternatyvą. Tačiau neretai pasitaiko fiktyvaus tvarumo – popierinės pakuotės gaminamos blankesnių spalvų ar rusvo kartono spalvos, sudarant įspūdį, kad jos buvo pagamintos iš antrinių žaliavų. Arba ant pakuotės dedami ryškūs užrašai ir ženklai „100 proc. perdirbama“, kas leidžia mažiau pastabiam vartotojui susidaryti klaidingą nuomonę, kad ir pats produktas yra perdirbamas“, – pavyzdžiais dalijasi S. Židonienė.

Išvengti „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) padėti gali tik tarptautiniais tvarumo standartais paremta sertifikavimo sistema. Dažniausiai įvairių gaminių daromą poveikį aplinkai įvertinti padeda Produkto poveikio aplinkai deklaracija (angl. Environmental Product Declaration, EPD).

Tikslas – mažinti poveikį aplinkai

Pasak S. Židonienės, EPD poreikis Lietuvoje per pastaruosius penkis metus ženkliai išaugo – itin šios deklaracijos yra aktualios su Skandinavijos šalimis dirbančioms įmonėms.

„EPD leidžia pamatuoti produkto poveikį aplinkai per visus jo gyvavimo ciklo etapus. Būtent gyvavimo ciklo analizė leidžia įvertinti, kuriuo metu ir kokia medžiaga daro didžiausią poveikį aplinkai. Gamintojams suteikiama galimybė įvertinti, kaip keistųsi tas poveikis, jei produktui būtų naudojamos kitos žaliavos, pasirenkamas tvaresnis energijos šaltinis ir t. t.“, – pasakoja „Vesta Consulting“ atstovė.

Betono ir gelžbetonio gaminius gaminanti įmonė „Perdanga“ šiuo metu turi EPD deklaracijas 6 gaminių grupėms: vienasluoksnėms ir trisluoksnėms sienoms, linijiniams elementams, perdengimo plokštėms, laiptinių elementams bei balkonams.

„EPD sertifikavimo metu atlikta analizė leido pasitikrinti gaminių „žalumą“. Pamatėme, kad didžiausią poveikį aplinkai kelia žaliavų išgavimas ir produkcijos transportavimas – dėl šios priežasties pradėjome pirkti daugiau žaliavų iš taip pat EPD turinčių įmonių, produkcijos transportavimui ieškoti naujų vežėjų, kurių transporto parkas atitinka griežtesnius europinius reikalavimus“, – komentuoja „Perdanga“ projektų tyrimų ir vystymo skyriaus vadovas Kornelijus Valaitis.