Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas

2022 m.gruodžio mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 264,28 Eur/MWh. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, susiformavo 16,61 proc. didesnė kaina (2022 m. lapkričio mėnesį kainos vidurkis buvo 226,63 Eur/MWh). Daugiau duomenų ir interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.

Elektros kainos pokytį lėmė:

• elektros energijos vartojimas;
• tarpsisteminių jungčių panaudojimas;
• nacionalinė generacija.

Latvijoje gruodžio elektros kaina siekė 263,91 Eur/MWh, Estijoje 263,45 Eur/MWh, Švedijos SE4 kainų zonoje 248,06 Eur/MWh. Ataskaitinį mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota gruodžio 14d. ir siekė 444,59 Eur/MWh.

Verta pažymėti, jog gruodžio mėnesį didmeninės elektros energijos kainos dinamika buvo itin didelė — pirmąją mėnesio pusę, iki gruodžio 16 d., didmeninės kainos vidurkis buvo 378,48 Eur/MWh, o po to elektros energijos kaina mažėjo ir mėnesio paskutinę dieną siekė vos 11,46 Eur/MWh, o antros mėnesio pusės vidurkis buvo 142,51 Eur/MWh. 

Gamyba ir vartojimas

Gruodį vidutinė nacionalinė elektros generacija didėjo. Palyginus su lapkričio mėnesio duomenimis, nacionalinė gamyba vidutiniškai padidėjo 36,69 proc. ‒ lapkritį pagaminta 334,38 GWh, o gruodį nacionalinė generacija siekė vidutiniškai 477,36 GWh. Elektros energijos suvartojimas 2022 m. gruodį mėn. siekė 1123,28 GWh. Lapkritį elektros suvartojimas siekė 1007,28 GWh, t. y. gruodį suvartojimas didėjo 11,52 proc. Verta pažymėti, jog šventiniu laikotarpiu, t. y. jau nuo gruodžio 19 d., bendras elektros energijos suvartojimas pradėjo mažėti. Gruodžio 24 d. ‒ 31 d. laikotarpiu, elektros energijos suvartojimas siekė 31,89 GWh per dieną. Laikotarpiu iki gruodžio 24 d., suvartojimas gruodį siekė 37,47 GWh per parą.

Gruodžio mėnesį vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis didėjo 36,69 proc. ‒ gruodį sugeneruota 131,09 GWh, lapkritį ‒ 95,91 GWh, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba didėjo du kartus(lapkritį sugeneruota 96,28 GWh, gruodį ‒ 192,88 GWh). Saulės elektrinių gamyba mažėjo 2,4 karto ‒ lapkritį saulės elektrinės sugeneravo 5,69 GWh, gruodį ‒ 2,41GWh. Hidroelektrinių gamyba didėjo 16 proc. ir siekė 91,42 GWh (lapkritį ‒ 78,57 GWh).

Skirtumas tarp didžiausios vidutinės paros valandos 17—18 val. kainos (485,55 Eur/MWh) ir mažiausios vidutinės paros valandos 03‒04 val. (CET laiku) kainos (257,39 Eur/MWh) yra beveik 2 kartai. Tokia tendencija suponuoja, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, keisdami savo vartojimo įpročius ‒ perkeldami savo vartojimą į kitus laikotarpius, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos planus. 

Kitos susijusios rinkos

Vidutinė gamtinių dujų kaina 2022 m. gruodžio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 124,10 Eur/MWh, palyginus su 2022 m. lapkričio mėn., vidutinė kaina padidėjo 10,67 proc. (lapkričio mėn. kaina siekė 112,14 Eur/MWh). 

Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje 2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje siekė 84,10 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje siekė 86,47 Eur/tCO2e (lapkritį vidutinė ATL kaina siekė 75,48 Eur/tCO2e).

Ateities sandorių vertinimui naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktai ENOFUTBL Q1-23 ir ENOFUTBL Q2-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktai SYRIGFUTBL Q1-23 ir SYRIGFUTBL Q2-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. I ketv. ir 2023 m. II ketv.).

Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka. 

2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1-23 + SYRIGFUTBL Q1-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. I ketv., siekė 252,18 Eur/MWh. Atitinkamai dėl 2023 m. II ketv. pristatymo laikotarpio ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2-23 + SYRIGFUTBL Q2-23) siekė 185,90Eur/MWh.

Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali ir kisti. 

Tarpsisteminiai pralaidumai

Importas iš Švedijos gruodžio mėnesį siekė 380,31 GWh (0,23 proc. daugiau nei 2022 m. lapkritį). Lietuva į Švediją eskportavo 18,47 GWh. 2022 m. lapkritį Lietuva iš Švedijos importavo 379,31 GWh, o elektros energijos neeksportavo. 

Importas iš Latvijos gruodžio mėnesį siekė 319,71GWh (30,10 proc. daugiau nei 2022 m. lapkritį). Lietuva į Latviją eksportavo 18,58 GWh (5,87 proc. daugiau nei 2022 m. lapkričio mėnesį). 2022 m. lapkritį Lietuva iš Latvijos importavo 245,74 GWh, eksportavo — 17,55 GWh. 

Importas iš Lenkijos gruodžio mėnesį siekė 147,71 GWh (20,53 proc. mažiau nei 2022 m. lapkritį). Lietuva į Lenkiją eksportavo 60,24 GWh (46,78 proc. mažiau nei 2022 m. lapkričio mėnesį). 2022 m. lapkritį Lietuva iš Lenkijos importavo 185,85 GWh, eksportavo — 41,04 GWh. 

Vadovaujantis 2022 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintomis „Elektros tinklų naudojimo taisyklėmis“, dėl nepakankamų mažinamojo balansavimo energijos pasiūlymų apimčių, nuo 2022 m. spalio 28 d. Lietuvos‒Lenkijos tarpsisteminės jungties pajėgumai prekybai sumažinti iki 350 MW.[1]

[1] https://umm.nordpoolgroup.com/#/messages/fff13495-fcce-40a2-a57b-c28bffa46b0d/1