M. Giga: elektros rinkos reguliavimo grimasos – valstybė tuščiai iššvaistys per dešimtis milijonų eurų

Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius

Daugiau nei 520 tūkstančių Lietuvos gyventojų iki šiol tebesinaudoja visuomeninio elektros tiekimo paslaugomis. Jeigu jie pasirinktų nepriklausomą elektros tiekėją, už elektrą pirmąjį šių metų pusmetį mokėtų tiek pat, tačiau valstybė dėl tokio jų žingsnio sutaupytų ne vieną dešimtį milijonų eurų mokesčių mokėtojų lėšų, numatytų kompensacijoms. 

Tai atskleidžia elementarūs matematiniai skaičiavimai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šių metų pirmajam pusmečiui patvirtino 56,5 cento už kilovatvalandę (kWh) visuomeninio elektros tiekimo kainą. Vartotojo mokama kaina siekia 28 centus, o likusius 28,5 cento visuomeniniam tiekėjui sumoka valstybė, t. y. visi mokesčių mokėtojai.

Šiuo metu nepriklausomi tiekėjai gyventojams siūlo sudaryti ilgalaikes sutartis, mokant po 33–34 centus už kilovatvalandę.

Žinoma, iš visuomeninio į nepriklausomą tiekimą perėję gyventojai tiesioginės naudos iš karto negautų – jie ir toliau mokėtų 28 centus už kilovatvalandę, o likusią dalį kompensuotų valstybė. Tačiau tokiu atveju kompensuojama kainos dalis siektų nebe 28,5, o vos 5–6 centus.

Kiek iš to laimėtų visi šalies mokesčių mokėtojai?

Paimkime kalkuliatorių ir paskaičiuokime. Didžioji dalis visuomeniniame tiekime likusių klientų yra nedideli elektros vartotojai – tarkime, per metus jie suvartoja po 1000 kWh, t. y. 20 proc. mažiau nei vidutiniškai viename bute. Toks gyventojas per pirmąjį šių metų pusmetį elektrai išleis 140 eurų, o valstybė visuomeniniam tiekėjui turės atseikėti dar 142,5 euro už kompensuojamą elektros kainos dalį.

Kas atsitiktų, jei šis gyventojas pasirinktų nepriklausomo tiekėjo siūlomą fiksuotą 33–34 centų kainą? Už elektrą per pusmetį jis išleistų tiek pat, kaip ir būdamas visuomeniniame tiekime – 140 eurų, nes valstybės kompensacija taikoma ir nepriklausomų tiekėjų klientams. Tačiau iš valstybės biudžeto tiekėjams tereikėtų primokėti 25–30 eurų.

Kitaip tariant, visuomeniniam tiekėjui už tokį patį gyventojo sunaudotą elektros kiekį valstybė turės primokėti maždaug 5 kartus daugiau!

Kiek tai atsieis valstybės biudžetui, taip pat nesunku paskaičiuoti.

Kadangi visuomeniniu tiekimu naudojasi daugiau nei pusė milijono gyventojų, šiam tiekėjui per pirmąjį pusmetį gali būti atrėžta apie 70 milijonų eurų iš bendro valstybės katilo.

Tuo tarpu visuomeninio tiekėjo klientams pasirinkus nepriklausomus tiekėjus, ši suma siektų 12–15 mln. eurų.

Šią situaciją sunku pavadinti kitaip, nei absoliučiai beprasmišku mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu.

Kadangi valstybės institucijos su trenksmu neseniai atidėjo trečiojo liberalizavimo etapo pabaigą, matyt, būtų naivu tikėtis iš politikų vėl pakeisti šį sprendimą ir pagaliau leisti veikti laisvai rinkai.

Tačiau sustabdyti mūsų visų pinigų eikvojimą galėtų patys sąmoningi gyventojai, nusprendę palikti visuomeninį tiekimą ir pereiti prie nepriklausomų tiekėjų, siūlančių daugiau nei trečdaliu mažesnę kainą. Toks žingsnis vartotojo kišenei bent pirmąjį šių metų pusmetį neturėtų jokios tiesioginės įtakos, tačiau valstybei padėtų sutaupyti dešimtis milijonų biudžeto lėšų. Be to, nepamirškime, kad valstybės taikoma kompensacija patvirtinta tik pirmajam metų pusmečiui – negalime būti tikri, kad ji nedings jau po kelių mėnesių.

Kuo daugiau gyventojų pasirinks nepriklausomus tiekėjus, tuo daugiau rizikų ir prisiims patys tiekėjai, o ne valstybė, kuri savo vykdomu reguliavimu bėga rinkai iš paskos, tuščiai švaistydama mokesčių mokėtojų lėšas. Rinka yra dinamiškai veikiantis mechanizmas – dėl palankiai besiklostančių tendencijų nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos vien per pastaruosius pusantro mėnesio sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, tačiau kol kas negirdime jokių kalbų apie tai, kad dėl tų pačių priežasčių reikėtų mažinti ir visuomeninio tiekimo kainą.

Būtent rinkos dalyviai, ypač turintys ilgametę tarptautinę elektros tiekimo patirtį, gali žaibiškai reaguoti į visoje Europoje vykstančius energijos išteklių rinkų pokyčius, kurie šiuo metu yra palankūs vartotojams. Atsižvelgdami į ateities kainų sandorius bei preciziškai naudodami rizikų valdymo instrumentus, jau šiandien galime pasiūlyti tokias palankias kainas, kokios dar prieš kelis mėnesius buvo visiškai neįmanomos. Savo ruožtu vartotojai visada turi galimybę rinktis – nors kainas siūlome fiksuoti ilgam periodui, niekas netrukdo klientams, pasikeitus situacijai rinkoje, nutraukti ankstesnę sutartį ir pasirašyti naują su tuo pačiu ar kitu elektros tiekėju.

Tokios kainų žirklės, kurios šiuo metu yra susidariusios tarp visuomeninio tiekimo kainos ir nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų, dar kartą įrodo rinkos liberalizacijos naudą. Jei 1,2 mln. vartotojų, jau besinaudojančių nepriklausomų tiekėjų paslaugomis, būtų toliau likę visuomeninio tiekimo glėbyje, šiuo metu už elektrą jie mokėtų tiek pat, tačiau valstybės skiriama kompensacijų suma būtų dar keleriopai didesnė.

Laissez faire – leiskite veikti! Šio klasikinio laisvosios rinkos principo taikymas elektros rinkoje šiandien būtų itin naudingas visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams.

Apie bendrovę „Elektrum Lietuva“:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė, teikianti įvairius energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. Net 88 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 126 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas 800 bendrovių, yra įrengusi virš 1000 saulės elektrinių bei tris saulės parkus (11 MW). Vystomi dar penki nauji saulės parkai, kurių bendra galia viršys 25 MW.