Kuo dirbtinis intelektas gali būti naudingas investuotojui?

Kaip užsidirbti pinigų iš „Open AI“ (ChatGPT) aplinkoje tvyrančio ažiotažo? Kokios akcijos turės naudos iš naujų tinklų suklestėjimo?

Triukšmas aplink šią dirbtinio intelekto technologiją suteikia augimo galimybių, ypač daugeliui technologijų sektoriaus įmonių. Tai apima programinės įrangos kūrėjus, debesijos paslaugas ir mikroschemų gamintojus. Visa tai skatins šių bendrovių produktų paklausą arba netiesiogiai darys įtaką rezultatams. Įdomiausios bendrovės yra šios:

“Nvidia” (NVDA). Dirbtiniam intelektui reikalingi didžiuliai grafikos procesorių (GPU) lygiagretaus apdorojimo pajėgumai, o akivaizdi, GPU lyderė – “Nvidia” (NVDA 1,40 %). Įdomu ir skamba įtikinančiai tai, kad ChatGPT šiuo metu neveikia net naujausiame „Nvidia“ luste H100 arba „Hopper“, kuris buvo išleistas praėjusių metų pabaigoje. Dabartinė „ChatGPT“ versija veikia su senesniais, prieš dvejus metus išleistais, A100 lustais. Jei manote, kad „ChatGPT” dabar yra įspūdinga, būkite pasiruošę. Tikimasi, kad H100, kuris pradėtas eksploatuoti jau spalio mėnesį, o dirbtinio intelekto „mokymosi“ funkcijas atliks devynis kartus greičiau nei A100, o „išvestį“ – dirbtinio intelekto veiksmą, kuomet jis atsako į klausimą ar kitą dirgiklį – 30 kartų greičiau. Be to, H100 žada 3,5 karto geresnį energijos vartojimo efektyvumą ir tris kartus mažesnę bendrą nuosavybės kainą.

Šiais metais „Nvidia“  taip pat pristato savo pirmąjį procesorių „Grace“, kuris specialiai sukurtas veikti kartu su „Hopper“ ir „Nvidia“ tinklo duomenų centrų (DPU) procesoriais. Kartu šios išbaigtos dirbtinio intelekto sistemos turėtų užtikrinti itin spartų tinklo darbą, duomenų judėjimą sistemoje bei itin spartų GPU atliekamą duomenų apdorojimą. Nors „Nvidia“ pajamos iš žaidimų lustų trečiąjį ketvirtį smarkiai sumažėjo, dėl vaizdo žaidimų pandemijos ir kriptovaliutų lokių rinkos duomenų centrų pajamos išaugo įspūdingai – net 31 proc. Išleidus „Hopper H100“ lustus ir prasidėjus dirbtinio intelekto karams, tikimasi, kad 2023 m. „Nvidia“ laimės.

Bendrovė „Microsoft“ (MSFT) 2019 m. į „OpenAI“  investavo 1 mlrd. dolerių. Dabar, kaip pranešama, debesų kompiuterijos milžinė veda derybas dėl dar 10 mlrd. dolerių investavimo į bendrovę, nes įžvelgia didelių perspektyvų šiame naujame, patobulintame dirbtinio intelekto variklyje. Nesenai „Microsoft“ savo „Azure“ platformoje išleido „OpenAI“ paslaugą, kurią kūrėjai šiuo metu gali įtraukti į savo programinės įrangos projektus, o pačių „Microsoft” tikslas – savo dabartinius programinės įrangos produktus, nuo „Office“ iki „Bing“, papildyti „ChatGPT“ galimybėmis.

Praėjusią savaitę Pasaulio ekonomikos forume „Microsoft“ generalinis direktorius Satja Nadella (Satya Nadella) teigė, kad dirbtinis intelektas taps pagrindiniu. Kuomet dirbtinis intelektas pasieks ribą, nuo kurios jis gali būti naudojamas įvairiose,įmonių ir vartotojų taikomosiose programose, bus užtikrinta, kad kiekviena didžioji technologijų milžinė, norėdama konkuruoti, dabar daug daugiau investuos į dirbtinį intelektą. Jei prasidės dirbtinio intelekto karai, tai reiškia, kad kai kurie „ginklų pardavėjai“ – įmonės, gaminančios puslaidininkius, kurie užtikrina dirbtinio intelekto veikimą, – turėtų gauti solidų pelną, galbūt net didesnį nei „Microsoft“ ar kitos didžiosios technologijų platformos.