Giedrius Rimša. Neatimkite 300 eurų iš tų, kurie savarankiškai taupo senatvei

Viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos dėl II pensijų pakopos likimo rodo, kad valstybės institucijoms ne tas pats, kas nutiks su papildomu kaupimu pensijai. Dvejojantiems gyventojams tenka dar ir dar kartą priminti, kad nors sistema nėra tobula, ji būtina, nes nekaupiantys papildomai iš senatvės pensijos nepragyvens ir vėliau bus priversti tiesti ranką į socialinės paramos kišenę. Problema, kad II pensijų pakopa gyventojai pasitiki nepakankamai, o dėl to labiausiai kalti dažni sistemos pokyčiai.

Kovą pristatyti siūlymai dėl mokesčių pertvarkos, tarp jų – siūlymas atsisakyti lengvatų ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms, rodo, kad ir su III pensijų pakopa linkstama lipti ant to paties grėblio mažinant pasitikėjimą sistema.

Šiuo metu valstybė skatina kaupti savarankiškai, taikydama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms ir įmokoms į III pakopos pensijų fondus. Norint atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms, rastas ir pretekstas – esą didesnės naudos visuomenei šios paskatos neatneša. 

Turėtume kalbėti ne apie abstrakčią visuomenę, o apie tuos gyventojus, kurie kaupia ir nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų gali susigrąžinti daugiausia 300 eurų. Žodis „susigrąžinti“ reiškia, kad šie pinigai imami iš tų pačių gyventojų sumokėtų mokesčių kaip paskata už tai, kad jie savarankiškai taupo senatvei.

Mūsų apklausos rodo, kad kaupti per gyvybės draudimą labiausiai skatina jo teikiamos naudos — galimybė gauti išmoką atsitikus nelaimei, žinojimas, kad šeima turės finansinį užnugarį, galimybė per ilgą laiką sukaupti pensijai, vaikų mokslams ar kitiems ateities planams, papildomas kritinių ligų draudimas. Galimybė susigrąžinti 300 eurų per metus dviženklės infliacijos sąlygomis tikrai nėra ta, kuri labiausiai motyvuotų „pasipelnyti“ kaupiant per gyvybės draudimą. Bet vidutiniškai ar mažiau pasiturintiems gyventojams ši paskata yra svari ir naudinga.

Kaip alternatyva kaupiantiems per gyvybės draudimą pristatoma investicinė sąskaita, kuri vertintina kaip pažangi priemonė. Tačiau, mūsų nuomone, daugeliui gyvybės draudimo klientų ji nepasiteisins. Investicinė sąskaita yra skirta tiems, kurie išmano finansų rinkas, supranta ir gali prisiimti investavimo rizikas, gauna didesnes pajamas, turi laisvų lėšų ir savarankiškai jas investuoja. Šiuo metu aktyviai investuoja maža dalis gyventojų, todėl užtruks, kol ši priemonė prigis. Negalime būti tikri, kad po kelerių metų investicinės sąskaitos nepakeis naujas sprendimas.

Kad skatintume kaupimą pensijai, reikia didinti finansinį gyventojų švietimą, suteikti jiems profesionalias konsultacijas ir reguliuojamas, pritaikytas finansines priemones, tokias kaip III pakopos pensijų fondai ir kaupiamasis gyvybės draudimas. O gyventojams, kurie nėra įsigilinę į savarankiško investavimo subtilybes, būtent GPM lengvata įmokoms būna postūmis pradžioje domėtis, o po to ir pradėti kaupti.

Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas