Atsakomybė už aplinkosaugos pažeidimus: sistema „teršėjas moka“ Lietuvoje yra sukurta

Lietuva tinkamai įgyvendino Europos Sąjungos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą ir jos tikslas – sukurti sistemą pagal principą „teršėjas moka“ – Lietuvoje yra pasiektas. Klausimus, susijusius su konkretaus žalos dydžio ir neigiamo poveikio reikšmingumo nustatymu, Direktyva paliko spręsti pačioms valstybėms narėms, be to, kartu pažymima, kad jos gali turėti ir griežtesnes nuostatas. 

Pagrindinis šiuo metu vyraujantis teršėjų, patrauktų atsakomybėn, gynybos argumentas tas, esą Lietuva nepaiso 2004 m. balandžio 21 d. direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) reikalavimų, yra netinkamai ją įgyvendinusi ir civilinius ieškinius teršėjams reiškia be pagrindo. 

Jei tokius pareiškimus vertintume atidžiau, pamatytume, kad jie deklaratyvūs, paremti interpretacijomis visiškai ignoruojant nacionalinį teisinį reguliavimą ir neturi jokio konkretaus teisinio pagrindimo. 

ES direktyva įgyvendinama tinkamai ir suderinta su nacionaliniu teisiniu reguliavimu

„Aplinkos apsaugos departamento įsitikinimu, Direktyva įgyvendinta tinkamai – į mūsų šalies teisės aktus perkeltas visas aktualus teisinis reguliavimas. Pagal Direktyvoje nustatytus minimalius reikalavimus Lietuvoje pasiektas ir pagrindinis tikslas – sukurti atsakomybės už aplinkos apsaugą sistemą, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti. Taršos pasekmės visuomet yra neigiamos, taigi, teisiniu reguliavimu skatinama aplinkosauginiu požiūriu atsakinga veikla ir kartu nustatoma atsakomybė įmonėms, sukėlusioms taršą ar veikiančioms neteisėtai“, – sako Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas. 

Dėl Direktyvos atitikties yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: jis nurodė, kad Direktyvos turinys yra suderintas ir inkorporuotas į Aplinkos apsaugos įstatymą. 

Direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl Lietuvoje sprendžiant aplinkosauginės atsakomybės klausimus aktualus yra tik nacionalinis teisinis reguliavimas. 

Direktyvos tikslas nėra suteikti teršėjams privilegijų 

Pagal reguliavimo dalyką Direktyva sureguliuoja tik vieną klausimą (jo esmę) – nustato įpareigojimo įgyvendinti prevencijos ir aplinkos atkūrimo priemones bei reikalavimo atkurti aplinkos būklę sąlygas. Kaip minėta, Direktyvos tikslas yra ne suteikti teršėjams kokių nors privilegijų, o priešingai – neleisti išvengti realios atsakomybės už padarytą žalą ir įpareigoti juos žalą atlyginti, visų pirma, natūra.  

Tačiau Direktyva nereguliuoja klausimų, susijusių su konkretaus žalos dydžio ir neigiamo poveikio reikšmingumo nustatymu, jo įvertinimu. Tai palikta valstybių narių apsisprendimui, be kita ko, pažymint, kad Direktyva netrukdo valstybėms narėms turėti ir griežtesnes nuostatas. Galiausiai, Direktyva iš viso nereguliuoja materialinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą nuostolių kompensavimo forma. Tai išimtinai nacionalinės teisės reguliavimo dalykas.  

Anksčiau ES pradėtoje procedūroje buvo argumentuojama, kad tuometis nacionalinis reglamentavimas keliais aspektais pernelyg aptakus teršėjų atžvilgiu

Viešojoje erdvėje teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. prieš Lietuvą buvo pradėta „EU Pilot“ procedūra dėl tam tikrų trūkumų perkeliant Direktyvos nuostatas į nacionalinį teisinį reguliavimą. Ši procedūra buvo pradėta dėl to, kad nacionaliniame reguliavime, siekiant užtikrinti visišką teršėjo atsakomybę, kaip to reikalauja Direktyva, trūko reguliavimo tais atvejais, kai iš teršėjo reikia išsireikalauti su žalos prevencija ir ištaisymu susijusias išlaidas. Taip pat Europos Komisija siūlė aiškiau numatyti galimus reikšmingo neigiamo poveikio kriterijus nacionaliniame reguliavime. Į visus Europos Komisijos siūlymus buvo atsižvelgta, taigi dar ir todėl esamas nacionalinis reguliavimas nekelia abejonių dėl atitikties Direktyvai. 

Teršėjai patys dažnai vilkina aplinkos atkūrimo procesą 

Aplinkos atkūrimo procesas Lietuvoje yra sureglamentuotas ir tinkamai veikia. Teisės aktuose numatytos Aplinkos apsaugos departamento funkcijos taip pat aiškios, visas jas AAD įgyvendina. Reikalavimas atlyginti žalą nuostolių kompensavimo forma nebuvo ir nėra vienintelis valstybės reikalavimas aplinkos teršėjams. 

Dažnai patys subjektai vilkina šį aplinkos atkūrimo procesą, vengia prisiimti atsakomybę ir konkrečius įsipareigojimus valstybei, kelia ginčus dėl padarytos žalos, neigia savo pareigą ją atlyginti, netgi reikalauja, kad AAD jiems pats dar parengtų ir aplinkos atkūrimo planus (nors tai teršėjo pareiga). 

ES teisė įpareigoja užtikrinti, kad veika, kuria buvo sukelta didelė žala aplinkai, būtų laikoma nusikaltimu. Šis tikslas Lietuvoje yra pasiektas 

Baudžiamojo kodekso 270 straipsnis numato ir baudžiamąją atsakomybę už aplinkosaugos pažeidimus. Asmenys, padarę didelę žalą aplinkai ar sukėlę tokios žalos grėsmę, yra traukiami ir baudžiamojon atsakomybėn. Teršėjai, galimai siekdami išvengti sunkiausių teisinių padarinių (baudžiamosios atsakomybės), teigia ir tai, esą šis straipsnis taip pat nesuderintas su Direktyva, o teršėjai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn tik jeigu jų padarytas neigiamas poveikis aplinkai yra reikšmingas. 

Šis klausimas sureguliuotas kita direktyva – 2008 m. lapkričio 19 d. direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę.  

Baudžiamosios atsakomybės už aplinkos apsaugos pažeidimus taikymo klausimams skirta direktyva įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad neteisėta, tyčia ar bent jau dėl didelio neatsargumo padaryta veika, kuria buvo sukelta didelė žala oro, dirvožemio ar vandens kokybei arba gyvūnams ar augalams, pagal tos valstybės baudžiamąją teisę yra nusikaltimas. 

Todėl būtina paneigti teršėjų teiginį ir pabrėžti, kad iš tiesų BK 270 straipsnis yra suderintas su tarptautiniu reguliavimu, t. y. įgyvendina 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvoje 2008/99/EB įtvirtintus Europos Sąjungos aplinkos politikos tikslus nustatyti baudžiamąsias priemones siekiant veiksmingiau saugoti aplinką.  

Buvusios iniciatyvos keisti baudžiamosios atsakomybės ribas, papildomai apibrėžti, kas pagal BK 270 straipsnį galėtų būti laikoma didele žala aplinkai, jokių pakeitimų nepadarė. Yra kriminalizuota ir pavojinga veika, aplinkai sukėlusi didelę žalą ar tokios žalos grėsmę. Didelės žalos kriterijus yra vertinamasis ir apie padarinių aplinkai sunkumą sprendžiama kiekvienu atveju individualiai.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad padarytos veikos pavojingumas ir padarinių sunkumas, visų pirma, susijęs su aplinkos taisyklių pažeidimo šiurkštumu, pažeidimo pobūdžiu, materialinių nuostolių dydžiu, žalos ekosistemai pobūdžiu ir dydžiu, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumu, žalos mastu, galimybe atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota. Tik įvertinus visus šiuos aspektus sprendžiama, ar pripažinti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu. 

Apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai 

el. paštas naujienos@aad.am.lt