Butų kainos didmiesčiuose išlaiko didėjimo kryptį, bet augimo tempas sparčiai lėtėja

„1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis per lapkričio mėn. Vilniuje padidėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m), Kaune – sumažėjo 1,5 proc. (21 eurų/ kv. m), Klaipėdoje – padidėjo 0,3 proc. (3 eurų/ kv. m). Per metus Vilniuje kainos padidėjo 11,8 proc. (206 eurų/ kv. m) iki 1958 eurų/ kv. m. Kaune metinis butų kainų kilimas siekė 11,9 proc. (141 eurų/ kv. m) iki 1322 eurų/ kv. m. Klaipėdoje fiksuotas 4,2 proc. metinis kainų kilimas (50 eurų/ kv. m) iki 1238 eurų/ kv. m. 

Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo šių metų pradžios padidėjo 9,9 proc. (272 eurų/ kv. m) iki 3008 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 0,9 proc. (27 eurų/ kv. m). 

Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos padidėjo 7,6 proc. (134 eurų/ kv. m) iki 1899 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,1 proc. (2 eurų/ kv. m).

Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė nuo šių metų pradžios butai pabrango 7,8 proc. (124 eurų/ kv. m) iki 1710 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,7 proc. (12 eurų/ kv. m).

Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes nuo šių metų pradžios butai pabrango 10,6 proc. (148 eurų/ kv. m) iki 1545 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,8 proc. (13 eurų/ kv. m).

Pilaitėje nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 13,2 proc. (187 eurų/ kv. m) iki 1610 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,4 proc. (6 eurų/ kv. m). 

Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, nuo šių metų pradžios butų kainos padidėjo 12,6 proc. (227 eurų/ kv. m) iki 2028 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,8 proc. (16 eurų/ kv. m). 

Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 7,8 proc. (141 eurų/ kv. m) iki 1940 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,0 proc. (20 eurų/ kv. m). 

Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 10,0 proc. (116 eurų/ kv. m) iki 1281 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,7 proc. (22 eurų/ kv. m). 

Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 8,7 proc. (100 eurų/ kv. m) iki 1253 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,3 proc. (17 eurų/ kv. m). 

Klaipėdos centre, Senamiestyje nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 6,8 proc. (106 eurų/ kv. m) iki 1680 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,1 proc. (1 eurų/ kv. m). 

Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 3,7 proc. (45 eurų/ kv. m) iki 1288 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,0 proc. (13 eurų/ kv. m). 

Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 0,6 proc. (6 eurų/ kv. m) iki 1055 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,9 proc. (9 eurų/ kv. m). 

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, nuo šių metų pradžios butai antrinėje rinkoje pabrango 5,1 proc. (89 eurų/ kv. m) iki 1830 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m). 

Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ir toliau didėja, tačiau augimo tempas pastebimai lėtėja. Metinis butų kainų pokytis Vilniuje ir Kaune artėja prie 10% nors dar prieš keletą mėnesių šis pokytis siekė 15-16%. Klaipėdoje metinis butų kainų kilimas nuo 8-9%, prieš kelis mėnesius, susitraukė iki 4%. Būsto rinka vėsta, nes gyventojų tarpe įsismarkavo negatyvios nuotaikos, tiek dėl infliacijos ir pabrangusio pragyvenimo, tiek ir dėl nuogąstavimų, kad kylančios palūkanų normos lems NT kainų mažėjimą. Kita vertus, itin aukšta infliacija, dėl kurios sparčiai nuvertėja žmonių santaupos, skatina dalį visuomenės ieškoti saugios užuovėjos, kuria dažnai tampa nekilnojamasis turtas. Todėl, jei bankų nusiteikimas dalinti būsto paskolas išliks bent jau panašiame lygyje, vargu ar sulauksime būsto kainų mažėjimo. Greičiausiai, artimiausiu metu matysime butų kainų judėjimą tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę be aiškesnės krypties. 

Apie būsto kainų indeksą „1PI“ 

Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose. Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo. Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21). Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99% Klaipėdos butų fondo.

Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį. 

„1PI”, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.

Apie „1Partner LT“

Nekilnojamojo turto bendrovė „1Partner LT“ buvo įkurta prieš metus susijungus trims skirtingose valstybėse veikusioms bendrovėms: Lietuvos rinkoje jau 20 metų gyvavusiai nekilnojamojo turto bendrovei „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“, nekilnojamojo turto lyderės pozicijas Estijoje užimančiai agentūrai „1Partner“ ir Latvijos kompanijai „1Partner LV“. 2019 m. įsteigus prekės ženklą „1Partner“, šios bendrovės kartu veikia 3 Baltijos šalyse.

Daugiau informacijos:

Viktoras Račkovskis, „1Partner LT“ direktorius 

Tel. +370 629 29 123, +370 521 57370, el. paštas viktoras.rackovskis@1partner.lt.