Į tvarumą investuojančios gamybos įmonės renkasi ne vien aplinkosaugos iššūkius

Tvarumas yra aktualus visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, tačiau kuo didesnis verslas – tuo daugiau dėmesio tvarumo srityje jis sulaukia iš suinteresuotųjų šalių. Po padidinamuoju stiklu dėl aplinkosaugos iššūkių atsiduria gamybos veiklą vystančios įmonės. Pasak tvarumo specialistų, dažnos gamybos įmonės kelias į tvarumą prasideda būtent nuo poveikio aplinkai įvertinimo, tačiau neturėtų vien tuo apsiriboti.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 skirtingų sričių gamybos įmonių grupių, nemažai jų dar tik žengia pirmuosius žingsnius tvarumo link. Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) informacijos apie tvarumą teikimo direktyva, nuo 2026 m. dalis šių įmonių privalės kasmet teikti ataskaitas, atskleidžiant finansinius ir nefinansinius tvarumo tikslus.

„Toms įmonėms, kurios dar nėra pradėjusios tyrinėti tvarumo srities, dabar yra tinkamas metas pradėti ruoštis ateisiantiems reikalavimams: inventorizuoti esamas iniciatyvas ir projektus, pradėti dialogą su suinteresuotosiomis šalimis surenkant jų lūkesčius bei identifikuoti reikšmingas tvarumo sritis“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Tvarios plėtros konsultantė Rūta Grigaliūnaitė.

Pasak jos, šiuo metu pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą vykdomą tvarią veiklą turi atskleisti viešojo intereso didelės, daugiau nei 500 darbuotojų turinčios, kompanijos, kurių balansas viršija 20 mln. eurų ir apyvarta viršija 40 mln. eurų. Nuo 2026 m. pagal informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą turės atsiskaityti ir tos įmonės, kurios atitinka bent du kriterijus iš trijų: daugiau nei 250 darbuotojų, 20 mln. eurų viršijantis balansas, 40 mln. viršijanti apyvarta. Tarp tokių įmonių patenka ir gamybos veiklą vystančios kompanijos.

„Vienas pagrindinių iššūkių įmonėms yra su tvarumu susiję duomenys: jų rinkimas, struktūrizavimas ir apdorojimas. Pereinamasis laikotarpis iki įpareigojimų teikti ataskaitas gali būti išnaudotas kryptingai dirbant su informacijos rinkimo ir apdorojimo proceso suformavimu“, – sako R. Grigaliūnaitė.

Suinteresuoti energetiniu efektyvumu

Įprastai gamybinėms įmonėms keliami su aplinkosaugos sritimi susiję klausimai – taršos mažinimas, nuotekų valymas ar atliekų tvarkymas, tvaresnių pakuočių pasirinkimas bei perdirbimas. Dėl šios priežasties neretai tvarumui numatytos investicijos nukreipiamos būtent į su aplinkosauga susijusius poveikius, taip pat į energijos bei kitų išteklių naudojimo sprendimus.

„Pastaruosius pokyčius dažnai būna lengviau planuoti, nusimatyti tam reikalingus veiksmus, nes jų įgyvendinimas paveikia įmonės vidinius procesus, technologinius sprendinius. Be to, tokių projektų finansinį efektyvumą taip pat sąlyginai lengviau ir apskaičiuoti, o verslas dažniausiai yra linkęs siekti ne tik tiesioginio poveikio, bet ir aiškios investicijų grąžos“, – teigia R. Grigaliūnaitė.

Pašnekovės teigimu, ne visais atvejais investicijų į tvarumo grąža būna greita – ji gali užtrukti 5 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, investicijos į nuosavus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus neretai atsiperka tik per 5-9 metus, tačiau įmonių tai neatbaido.

Tvarumas tapęs įmonės DNR

Marijampolėje veiklą vykdanti didžiausia duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintoja Baltijos šalyse „Mantinga“ tvarumo principus gamyboje diegia nuo 2015 m., kai buvo atidaryta trečioji, pati moderniausia įmonės gamykla.

„Gamyklose naudojame tik žaliąją elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, toliau diegiame kitus inovatyvius sprendimus. Pavyzdžiui, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos surenka gamybos įrenginių išskiriamą energiją ir ją panaudoja pastatų šildymui. Šiuo metu diegiame specialią sistemą, vadinamąjį energetinį dvynį, kuris leis dar labiau sumažinti gamyboje naudojamus gamtinius resursus – vandenį, dujas ir elektrą. Esame užsibrėžę tikslą šiuos resursus sumažinti bent 10 proc. iki 2028 m.“, – pasakoja „Mantingos“ tvarumo projektų vadovė Domantė Lubytė.

Pasak jos, sumaniai panaudojamos ir gamybos metu susidarančios atliekos: bioatliekos priduodamos biodujų gamybai, panaudotas aliejus – biodegalams.

„Tokie sprendimai leidžia ne tik mažinti gamybos kaštus, bet ir siekti žiedinės ekonomikos tikslų – maksimaliai panaudoti turimus resursus bei žaliavas. Sėkmingai ėmėmės ir tvaresnių pakuočių – 80 proc. mūsų naudojamų pakuočių yra perdirbamos ir pagamintos iš sertifikuotų žaliavų“, – vardija D. Lubytė.

Investicijos – ne vien į aplinkosaugą

Pasak „Vesta Consulting“ atstovės, neretai gamybos įmonės atsargiau investuoja į tuos tvarumo sprendimus, kurių finansinė grąža nėra tiesiogiai pamatuojama arba kur kas sunkiau įgyvendinama, pavyzdžiui, į darbuotojų įtraukimo didinimą arba tvaresnės vertės grandinės kūrimą, naujas tvarumo iššūkius adresuojančias partnerystes. Vis dėlto verslui rekomenduojama neignoruoti socialinių ir gerosios valdysenos praktikų įvedimo – šie aspektai yra taip pat svarbūs, kaip ir į aplinkosaugą nukreipti sprendimai.

„Labai svarbu, kad įmonė tiksliai apsibrėžtų savo vertės grandinę ir nusistatytų, kokie jos daromi poveikiai yra reikšmingi (angl. material), kur nukreipdama savo dėmesį ir resursus ji gali padaryti daugiausiai teigiamo poveikio. Tarkime, naujos partnerystės, atsakingų ir etiškų tiekimo grandinių formavimas, reikalauja kur kas daugiau laiko ir kitų resursų, tačiau tai gali padėti išvengti verslo reputacijai bei tęstinumui kylančių rizikų ateityje“, – sako R. Grigaliūnaitė.

Jai pritaria ir D. Lubytė – gamybos įmonės investicijos į tvarumą apima ne vien aplinkosaugos klausimus.

„Šiuo metu baigiamoje rengti tvarumo strategijoje išsikėlėme 24 tikslus, tarp kurių ne tik atsakingai pasirenkamos žaliavos, bet ir valdysenos aspektai, darbuotojų gerovė bei kiti tvarumo aspektai. To imtis mus skatina ne vien verslo aplinka ar nauji ES reikalavimai, bet ir suvokimas, kad tvarumas svarbus tiek ateities kartoms, tiek paties verslo konkurencingumo užtikrinimui“, – sako „Mantingos“ tvarumo projektų vadovė.