Kalėdos – aukojimo metas, bet dėmesio sulaukia ne visi

Kalėdos – tai metas, kuomet prisimenami stokojantys, sergantys ar kitaip likimo nuskriausti žmonės. Šventiniu laikotarpiu šalies gyventojai aukoja įvairiausioms organizacijoms – nuo besirūpinančių vaikais, beglobiais gyvūnais iki gelbstinčių Ukrainai jau beveik metus trunkančiame kare. Tačiau neretai dėmesio pakanka ne visiems, todėl kai kurios organizacijos lieka nuošalyje. 

Medicinos bankas jau penktus metus iš eilės puoselėja tradiciją verslo ir darbuotojų dovanoms numatytas lėšas skirti keturioms sergančiais ligoniais besirūpinančioms įstaigoms: Šv. Pranciškaus onkologijos centrui Klaipėdoje, Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospisui Vilniuje, „Kauno hospiso namams“ ir „Lietuvos hospisui“ Alytuje. 

„Tęsiame tradicijas ir dovanas keičiame į paramą dažnai gerumo bei dėmesio paraštėse liekantiems hospisams. Juolab, kad pastaraisiais metais jiems iššūkių tik daugėja: pagalbos rankos kasmet prašo vis daugiau sunkiai sergančių pacientų, o išsiskirti iš kitų paramą gaunančių organizacijų tampa sudėtingiau. Dėl šios priežasties kviečiame prisidėti ir visuomenę – galbūt artimąjį labiau sušildys žinojimas, kad jam galėjusi būti skirta materialinė dovana įgavo kur kas prasmingesnę formą“, – komentuoja Medicinos banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Marius Arlauskas.

„Džiaugiamės, kad šią iniciatyvą labai palaiko ir patys mūsų darbuotojai, kurie supranta, kad kur kas vertingiau yra pasirūpinti stokojančiais, nei ant darbo stalo turėti vienu pyragu ar saldainių dėžute daugiau. Tikimės šią iniciatyvą tęsti dar ne vienerius metus, nes puikiai suprantame, kad hospisai išgyvena tik žmonių gerumo dėka“, – teigia M. Arlauskas. 

Sumažėjo parama centrui

Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorės Aldonos Kerpytės teigimu, pastaruoju metu jaučiamas aukų centro veiklai sumažėjimas, ypatingai sumenko surenkamų lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gaunamos paramos.

„Natūralu, kad vis atsiranda svarbesnių tikslų, kitų organizacijų, kurioms šiuo metu taip pat gyvybiškai reikia žmonių paramos. Tai pajutome jau pandemijos metu. Savaime suprantama, kad 

šiuo metu pagrindinis gyventojų dėmesys tenka organizacijoms, remiančioms Ukrainą kare prieš Rusiją. Dėl šių, galbūt ir kitų priežasčių hospisai, tokie centrai kaip mūsų tarsi lieka antrame ar trečiame plane. Juolab, kad aktyviai nesireklamuojame, nerodome savo pacientų veidų. Negana to, padedame onkologinėmis ligomis sergantiems suaugusiems. Džiugina tai, kad mūsų šalyje dosnūs aukotojai ypač padeda onkologine liga sergantiems vaikučiams, tačiau pas mus lankosi daug jaunų, vidutinio ir vyresnio amžiaus vėžiu sergančių žmonių, kurie yra šeimų išlaikytojai, auginantys mažamečius vaikus, todėl jiems irgi reikia pagalbos“, – apie sumažėjusį dėmesį kalba centro vadovė.  

Ji tęsia sakydama, kad daugiausiai aukoja centro lankytojų artimieji ar pažįstami, kurie informaciją apie jo veiklą sužino tiesiai iš pacientų lūpų. 

„Kasmet pas mus vidutiniškai apsilanko apie 600 onkologinių pacientų, kuriems suteikiame daugiau kaip 5-6 tūkstančius skirtingų psichosocialinių paslaugų“, – skaičiuoja A. Kerpytė.

Paskatina neatsisakyti gydymo

Pasak pašnekovės, Šv. Pranciškaus onkologijos centre pagalba suteikiama visiems ligoniams – nuo pirmos iki paskutinės vėžio stadijos, taip pat ir jų artimiesiems. 

„Pirmiausia, žmonėms reikia suteikti ramybę, kad jie kuo mažiau jaudintųsi, nes kai žmogus patiria stresą – jo gydymosi rezultatai yra prastesni. Taip pat yra daug žmonių, kuriuos reikia paraginti gydytis medicinos įstaigose, nes jie vengia chemoterapijos, ieško neaiškių netradicinių gydymo būdų ir nesupranta, kad taip sau tik pakenks. Būna ir tokių, kurie visiškai nenori gydytis ir tiesiog pabėga, tačiau liga smogia atgal taip, kad nebeįmanoma nieko padaryti. Pacientams vėžys ir jos gydymas kelia didžiulį pyktį, nepasitenkinimą, irzlumą, baimę – pačias įvairiausias neigiamas emocijas. Mes darome viską, kad padėtume atrasti ramybę, skatiname bendrauti su gydytojais, pasitikėti medicina ir priimti visą siūlomą pagalbą“, – aiškina A. Kerpytė. 

Vieni pacientai kasdien lankosi dienos centre, o atvykstantys iš kitų miestų turi galimybę apsigyventi centre kelioms savaitėms – ypač tada, kai tenka laukti eilės pas gydytojus. 

„Turime kambarius, nedideles virtuvėles, kur galima pasigaminti maisto, yra visi būtiniausi patogumai. Neretai žmonės pas mus praleidžia ir mėnesį ar daugiau, o kol laukia medicininio gydymo, ruošiasi tam psichologiškai. Psichosocialines paslaugas teikiame nemokamai, prašome tik minimaliai padengti gyvenimo centre kaštus“, – pasakoja onkologijos centro vadovė.

Pacientams teikiamos konsultacijos su psichologu, socialiniu darbuotoju ir dvasiniu konsultantu, taip pat vyksta muzikos terapija, įvairios relaksacijos, rankdarbių užsiėmimai, atpalaiduojanti mankšta, nuotaikai pagerinti – šokio terapija. 

„Visa tai gerina žmogaus psichologinę sveikatą. Net gydytojai yra pastebėję, kad žmogus greičiau sveiksta, geresni jo tyrimų rezultatai, kai skiriama pakankamai dėmesio emocinei būsenai. Kai kuriems laikas centre taip greitai pralekia, kad nebesinori išvažiuoti“, – pažymi A. Kerpytė.

Ji sako, kad kiekviena parama yra be galo reikšminga, mat išgyventi, ypač paskutiniu metu, tapo išties nelengva. 

„Gyvename kuo taupiau, nes sąskaitos už elektrą, šildymą ir vandenį auga, o greta didėja ir pacientų, kuriems reikia pagalbos, skaičius. Pirmiausiai parama nukeliauja komunaliniams mokesčiams padengti. Surinktos aukos taip pat padeda centro lankytojams suteikti psichologinę pagalbą, pasiūlyti jiems įvairias terapijas, įsigyti joms reikiamų priemonių“, – vardija Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė.