Kas naujo transporte ir logistikoje?
Pastarieji metai į transporto ir logistikos sektorių atnešė nemažai svarbių pokyčių. Akivaizdu, jog per paskutiniuosius kelis metus ši verslo sritis patyrė daugybę permainų ir dėl susiklosčiusios padėties pasauliniu mastu susidūrė su nemaža sauja iššūkių. Tačiau permainos atnešė ir privalumų – šiuo metu tai turbūt vienas sparčiausiai besiplečiančių verslo sektorių.
Ekonomikos skaitmeninimui įgavus pagreitį didžioji dalis vartotojų visuomenės naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, tokiomis kaip elektronine prekyba. Remiantis „eMarketer“ duomenimis, 2020 m. pasauliniai elektroninės prekybos pardavimai išaugo beveik 28 %, nepaisant 3 % sumažėjusių mažmeninės prekybos pardavimų. Taip ženkliai išaugusi paklausa padarė didelę įtaką tiekimo grandinei. Norint apdoroti visas prekes, e. prekybai reikia žymiai daugiau logistikos ploto nei tradicinei mažmeninei prekybai, tad paklausa didėja ir sandėliavimo patalpoms.
Natūralu, jog didėjant darbo apimtims reikia ieškoti būdų, kaip susitvarkyti su išaugusiu krūviu. Šis sektorius tikrai neatsilieka naujų technologijų, tokių kaip automatizavimas, dirbtinis intelektas ir daiktų internetas (IoT), diegime. „McKinsey Global Institute“ duomenimis, transporto ir sandėliavimo pramonė yra trečia pagal automatizavimo potencialą iš visų sektorių. Efektyvumo didinimas ir veiklos optimizavimas įvairiuose kasdieniuose darbo organizavimo procesuose (nuo sandėlio valdymo iki transporto priemonių stebėjimo) integruojant technologijas neginčytinai palengvina kiekvieno darbuotojo darbo dieną.
Dėl vis daugiau dėmesio susilaukiančios elektroninės prekybos paklausa pristatymo paslaugoms nenustoja augti. Žinoma, naujienos džiugios: į rinką įžengė nemažai įmonių, įskaitant tradicinius vežėjus ir naujai įsteigtas įmones, dalis iš jų specializuojasi palyginus dar visai neseniai išpopuliarėjusiuose „paskutinio kilometro“ pristatymuose. Tačiau didėjanti paslaugos paklausa verslininkams sukelia ir papildomų kliūčių.
Nors pačios įmonės diegia naujoves ir stengiasi būti šiuolaikiškos, prastai išvystyta arba pasenusi infrastruktūra neretai gali pakišti koją darbo veiksmingumui bei efektyvumui. Kliūčių gali sukelti įvairūs infrastruktūros elementai: nuo kelių ir tiltų iki uostų ir oro uostų.
Globaliame pasaulyje tvarumas vis dažniau tampa pagrindiniu daugelio pramonės dalyvių prioritetu. Europoje (ir pasaulyje apskritai) atsiranda vis daugiau taisyklių, skatinančių minimalizuoti transporto daromą žalą aplinkai, todėl įmonės ieško būdų, kaip sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, įskaitant elektrinių ir hibridinių transporto priemonių naudojimą, taip pat efektyvesnį maršrutų sudarymą ir planavimą. Judėjimas tvaresnio verslo link įmonėms padeda ne tik sumažinti darbo kaštus ar atitikti taikomus reikalavimus, bet ir išsiskirti iš konkurentų pritraukiant daugiau aplinkos tausojimui prijaučiančių klientų.
Pastaraisiais metais transporto ir logistikos pramonėje vyrauja arši konkurencija, daug įmonių kovoja dėl rinkos dalies. Kiekvienas verslininkas stengiasi rasti unikalių būdų klientams pritraukti, tačiau panašu, kad lengva nebus. Verslininkai konkuruoja ne tik dėl klientų, bet ir kvalifikuotų darbuotojų.
Kvalifikuotų darbuotojų samdymo ir išlaikymo sąnaudos kelia susirūpinimą nemažai daliai šio sektoriaus įmonių. Didžiausias galvos skausmas – sunkvežimių vairuotojai ir sandėlių darbuotojai. Jų darbas sunkus ir atsakingas, tenka atlaikyti didelį fizinį krūvį, o sparčiai didėjant paslaugų paklausai įmonės šiuos darbuotojus kaip mat išgraibsto.
Kaip jau minėta, šiame sektoriuje teikiamos paslaugos gana stipriai reglamentuotos ir reikalavimų sąrašas su kiekvienais metais tikrai nemažėja. Vairuotojams, kroviniams ir kt. taikomi įvairūs teisės aktai, kurie gali skirtis priklausomai nuo regiono ar šalies. Įmonėms darosi vis sunkiau orientuotis ir laikytis visų būtinų reikalavimų, o jų nesilaikant patiriami nuostoliai.
Svarbu nepamiršti, kad transporto ir logistikos sektorius yra labai glaudžiai susijęs su automobilių remonto ir priežiūros sektoriumi, todėl tikėtina, kad bet kokie pokyčiai jame paveiks ir pirmiau aptartą sritį. Tad kokie pokyčiai automobilių remonto ir priežiūros sektoriuje pastaruoju metu buvo ryškiausi?
Pagal „The Business Research Company“ duomenis, pasaulinė automobilių remonto ir priežiūros rinka išaugo nuo 750,84 mlrd. dolerių 2021 m. iki 830,83 mlrd. dolerių 2022 m., o bendras metinis augimo tempas (CAGR) siekė 10,7 %. 2021 m. Vakarų Europa buvo didžiausias automobilių remonto ir priežiūros rinkos regionas! Skaičiai viską pasako – rinka klesti ir plečiasi, todėl čia nuolatos turėtų būti pastebimi pokyčiai ir naujovės. Pastarosios šio sektoriaus naujienos neatsiejamos viena nuo kitos.
Pirmiausia, nauji, vis sudėtingesni ir technologiškai labiau pažengę automobiliai reikalauja didesnių specialistų žinių ir patirties bei naujų būdų problemų diagnozavimui ir pašalinimui. Dėl to neišvengiamai, kaip ir visose kitose srityse, automobilių remonto ir priežiūros sektoriuje diegiamos naujovės ir įvairios technologijos. Į tai įeina ir diagnostikos įrankių bei programinės įrangos naudojimas, taip pat duomenų analizės ir ryšių su klientais valdymo (CRM) sistemų diegimas.
Šios srities paslaugų teikėjai vis dažniau klientų transporto priemonėse montuoja diagnostikos prietaisus teikiamų paslaugų kokybei pagerinti. Šios diagnostikos priemonės naudojamos norint stebėti automobilio būklę ir nustatyti galimas problemas.
Dirbtinis intelektas pasitarnauja ir automobilių remonto bei techninės priežiūros srityje. Čia vis dažniau naudojama dirbtiniu intelektu pagrįsta automatizuota techninės apžiūros technologija: sistemos užfiksuoja patikrai atvažiavusį automobilį padarydamos jo nuotraukas iš įvairių kampų ir įkelia jas į centrinę sistemą, kur jos palyginamos su nustatytais standartais ir nustatomi nukrypimai. Tuomet sukuriama ataskaita su užfiksuotomis problemomis ir veiksmais, kuriuos reikia atlikti.
Visiems reikia judėti, todėl panašu, kad vienaip ar kitaip šie du sektoriai turės didelę klientų paklausą ir čia numatomos puikios perspektyvos. Tačiau norėdamos išlikti sėkmingos, įmonės turės prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų ir rinkos sąlygų.