Lietuvoje dirbantiems užsienio talentams – solidžios atvykimo išmokos

Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas Lietuvoje skatina imtis papildomų priemonių, didinančių šalies patrauklumą užsienio talentams. Viena iš jų – pernai Užimtumo įstatyme įsigaliojusi atvykimo išmoka, skiriama aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio.

Pasak Užimtumo tarnybos (UŽT) Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėjos Ramunės Grigienės, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai gali kreiptis į tarnybą dėl atvykimo išmokos ne anksčiau nei po 6 mėnesių nuo neterminuotos sutarties sudarymo dienos, tad kol kas sunku vertinti pirmuosius rezultatus – priemonė pradėta taikyti nuo 2022 m. liepos 1 d. Per vasario mėnesį gauta 200 prašymų skirti atvykimo išmoką.

Vienkartinė atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams siekia 3444 eurus. Tačiau norintiems ją gauti būtina atitikti kelias sąlygas: asmuo turi būti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ir turėti neterminuotą darbo sutartį. Taip pat besikreipiančiojo profesija turi būti įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, o pareiškėjo gaunamas 6 mėn. vidutinis darbo užmokestis – ne mažesnis nei 3444 eurai.

„Kiekvienu atveju sprendžiant dėl atvykimo išmokos skyrimo yra vertinami visi paminėti aspektai. Dažniausiai prašymai skirti išmoką atmetami dėl nustatytų reikalavimų neatitinkančio darbo užmokesčio, arba dėl to, kad pareiškėjo darbo sutartyje nurodytos darbo funkcijos neatitinka patvirtintų profesijų sąrašo. Taip pat pasitaiko, kad dalis besikreipiančių nepatikslina dokumentų per nustatytą terminą, todėl praranda galimybę gauti išmoką“, – vardija R. Grigienė.

Pasak jos, į atvykimo išmoką Lietuvoje pretenduoti gali ir Ukrainos piliečiai, pasitraukę dėl Rusijos sukelto karo: pretenduoti į išmoką jie gali ne anksčiau nei po 3 mėn. nuo neterminuotos darbo sutarties sudarymo, taip pat jiems taikoma mažesnio darbo užmokesčio dydžio kartelė – vidutinis 3 mėn. užmokestis turi būti ne mažesnis nei 2016,00 eurai. Taip pat ukrainiečiams nėra taikoma sąlyga dėl aukštos pridėtinės vertės kuriančios profesijos.

Finansinė paskata vertinama teigiamai

Šalyje trūkstamų profesijų, kurioms būtina aukšta kvalifikacija, sąraše dominuoja biotechnologijų, inžinerijos, informacinių technologijų bei fizinių mokslų specialybės. Tai atspindi ir dėl atvykimo išmokos besikreipiančiųjų užsieniečių profesines sritis: daugiausiai į UŽT kreipiasi programuotojai, programinės įrangos testuotojai bei duomenų bazių programuotojai.

„Lietuva turi itin stiprų aukštųjų technologijų sektorių, kuriame auga startuolių ir IT įmonių skaičius. Be to, atlyginimai šioje srityje yra konkurencingi, tai reiškia, kad technologijų pramonė yra itin patraukli reikiamų įgūdžių ir patirtiems turintiems aukštos kvalifikacijos specialistams. Tai atveria naujas galimybes ne tik jiems, bet ir pačioms įmonėms“, – komentuoja talentų pritraukimo programos „Work in Lithuania“ verslo konsultantė tarptautinių talentų samdos klausimais Karolina Zelbienė.

Pasak jos, užsienio talentus atvykti į Lietuvą motyvuoja skirtingos priemonės, tarp kurių dažniausiai nurodomas ne tik patrauklus atlyginimas, bet ir papildomos naudos, tad atvykimo išmoka puikiai papildo darbuotojams siūlomų naudų paketą.

„Tai, kas anksčiau buvo būdinga tik tarptautinėms kompanijoms – dosnus papildomų naudų paketas, šiuo metu yra siūlomas daugelyje įmonių. Iš patirties galiu pasakyti, kad mažai šalių gali konkuruoti su Lietuva: čia darbuotojams siūlomas sveikatos draudimas, papildomos atostogų dienos, sporto klubai, maitinimas, darbo vietos įsikūrimui namie išmoka ir t. t. O nuo praėjusių metų siūloma atvykimo išmoka tampa papildomai motyvuojančia nauda, nes padeda sumažinti atvykusio specialisto įsikūrimo Lietuvoje kaštus“, – teigia K. Zelbienė.

Beveik tūkstantį darbuotojų turinčioje žaidimų kūrimo startuolyje „Wargaming Vilnius“ šiuo metu didžiąją daugumą sudaro specialistai iš užsienio. Dalis jų taip pat pretenduoja į atvykimo išmoką.

„Talentų trūkumas nėra tik Lietuvos problema, su juo susiduria praktiškai visos Europos šalys, todėl aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio pritraukimas yra sudėtingas iššūkis, kuriam spręsti turi būti pasitelkiamos kompleksinės priemonės, nukreiptos tiek į pačius talentus, tiek į verslus, kuriems jų reikia. Be abejo, valstybės skiriamos vienkartinės išmokos prisideda prie šalies patrauklumo didinimo, ypač iš pačių talentų perspektyvos. Ši išmoka paskatina specialistus svarstyti Lietuvą kaip šalį, kurioje jie norėtų dirbti, siekti karjeros ir kurti gyvenimą, kadangi finansinė paskata padeda greičiau ir lengviau įsikurti“, – teigia „Wargaming Vilnius“ vykdančioji vadovė Ilona Lekavičiūtė.

Aktualios relokacijos bei integracijos paslaugos

Užsienio talentus atvykti į Lietuvą motyvuoja ir nefinansinės priemonės, pastebi K. Zelbienė – šalis pasižymi gera gyvenimo kokybe, turtinga kultūra bei gamta ir siūlo platų laisvalaikio užsiėmimų spektrą.

„Ne paskutinėje vietoje ir ženkliai pagerėjęs užsieniečių įdarbinimo procesas, lengvinamos migracijos procedūros. Keičiasi ir pačių darbdavių požiūris į atvykstančius talentus – jiems neretai padengiamos vizos tvarkymo, atvykimo, daiktų pervežimo ar net apgyvendinimo išlaidos. Kai kurios įmonės netgi turi už atvykusių užsieniečių integraciją atsakingus asmenis, kurie padeda rasti būstą, vaikams – ugdymo įstaigas ir pasirūpina kitais rūpimais aspektais“, – sako „Work in Lithuania“ atstovė.

Prie sklandesnio užsieniečių įsikūrimo prisideda ir relokacijos bei integracijos paslaugas siūlantis „International House Vilnius“, kuriame vieno langelio principu teikiamos konsultacijos mokesčių, sveikatos draudimo, bei kitais klausimais. Centre paslaugas teikia Migracijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Užimtumo tarnybos, migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“, „Sodros“ bei „Go Vilnius“ darbuotojai.

„Perkeliant darbuotojus į Lietuvą svarbūs ne tik persikėlimo kaštai, kuriuos patiria įmonė ir darbuotojas, bet ir psichologiniai aspektai, integracijos šalyje galimybės bei kiti galimi barjerai. Todėl visų reikalingų paslaugų visuma prisideda prie didesnės motyvacijos rinktis karjerą naujoje šalyje“, – pabrėžia I. Lekavičiūtė.

Finansinė paskata ir darbdaviams

Į atvykimo išmoką gali pretenduoti ne tik iš užsienio atvykę aukštos kvalifikacijos specialistai, bet ir jų darbdaviai – jie į UŽT galės kreiptis ne anksčiau nei po 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo darbuotojo darbo Lietuvoje pradžios. Darbdaviams skiriama vienkartinė paskata negalės viršyti 6048,00 eurų, ji nebus skiriama už įdarbintus Ukrainos piliečius.

„Manome, kad ši priemonė taip pat sulauks įmonių dėmesio. Vienkartinė paskata turėtų padėti darbdaviams kompensuoti patiriamas specialistų paieškos užsienyje bei kitas su jų įdarbinimu susijusias išlaidas“, – teigia UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėja R. Grigienė.

Pasak I. Lekavičiūtės, įmonėms skiriama finansinė paskata turėtų atverti ir šiuo metu verslo turimus psichologinius barjerus ieškoti darbuotojų už šalies ribų: „Nors samdyti užsienio specialistus yra brangiau ir patiriami kaštai gali būti kelis kartus didesni nei galima išmoka, vis dėlto tai yra veiksmingas įrankis.“