Paprasti klausimai finansų ekspertams – pasimokykite jų kasdienių taupymo triukų

Nors apie tai, kaip valdyti savo finansus ir planuoti kasdienes išlaidas informacijos netrūko niekad, pastaruoju metu, kai sparčiai auga tiek maisto, tiek energijos išteklių kainos – tos pamokos tampa dar vertingesnės. Apklausos rodo, kad gyventojai Lietuvoje itin atidžiai stebi nuolaidas maistui ir pagal tai dėlioja savo kasdienius sprendimus parduotuvėse. Tačiau finansų srityje dirbantys ekspertai rekomenduoja nenuvertinti dar vieno paprasto dalyko, kuris padės sutaupyti – tai planavimas ir žvilgsnis į visas savo išlaidas bei įpročius.

Pasitelkia matematiką ir logiką 

Asmeninių finansų konsultantas Nerijus Murauskas tikina, kad dabartinė ekonominė situacija yra itin tinkama proga išmokti tvarkytis su savo pinigais. Paklaustas, kaip keitėsi jo paties kasdienio apsipirkimo įpročiai kylant kainoms, ekspertas sako, kad dabar gerokai mažiau valgo kavinėse ar užsisakinėja maisto į namus. 

„Tiek dėl kainų, tiek dėl pabodusio užsakomo maisto, pradėjome daugiau gamintis namuose. Iš pradžių didelio išlaidų pokyčio nepastebėjome, bet kai pradėjome geriau planuotis maisto apsipirkimus ir išmokome apsipirkinėti – pradėjome maistui išleisti mažiau pinigų“, – dalinasi N. Murauskas. Anot jo, tai dar vienas įrodymas, kad didžiausią naudą atneša planavimas. 

Finansų patarėja Laura Šeškienė sako, kad drastiškų pokyčių apsipirkinėdama nepastebėjo, nes visada laikosi strategijos, kad jei reikia daugiau pinigų – reiškia, reikia daugiau uždirbti. Tačiau pašnekovė prisipažįsta, kad pastaruoju metu parduotuvėje vis dažniau tenka pasitelkti ir logiką, ir matematiką.  

„Tikrai pasvarstau, ar geriau sumokėti beveik du eurus už kilogramą bananų, ar rinktis sezoninius obuolius už penkiasdešimt centų ir palaukti nuolaidos bananams. Jei kai kurių, man ne tokių svarbių, produktų kainos atrodo neadekvačios pagal jų vertę, tuomet jų tiesiog vengiu ir pakeičiu kitais – sveikesniais ir, dažniausiai, pigesniais“, – patirtimi dalijasi L. Šeškienė. 

Kada akcijos duoda naudos?

Didžioji dalis gyventojų Lietuvoje seka maisto prekių specialius kainų pasiūlymus ir ieško pirkinių su akcijomis – rodo tyrimas. Kas antras apklaustasis tai daro labai dažnai, o 26 proc. – visada. Kad akcijų nestebi visiškai, nurodo vos 4 proc. apklaustųjų. Tokie rezultatai paaiškėjo „Lidl Lietuva“ užsakymu bendrovės „Norstat“ sausio mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu. 

Labai panašiai kasdienybėje elgiasi ir finansų konsultantė Ieva Jazavitienė bei jos šeima. Moteris sako, kad kainas buvo įpratusi stebėti bei lyginti dar iki maisto kainų šuolio. „Aš – atidi pirkėja. Jei galiu pasinaudoti specialia akcija, būtinai tai padarysiu. Mano darbinė praktika rodo, kad didžiausios skylės biudžete atsiranda būtent dėl smulkmenų, kurių mes tarsi nepastebime kiekvieną dieną, tačiau ilgainiui jos sudaro didžiules sumas. Tai ypač akivaizdu kalbant apie maistą. Rodos, neverta sukti galvos dėl 20 ar 30 centų skirtumo, tačiau mėnesio gale tai tampa reikšminga suma, kuri per metus gali virsti ir triženkliais skaičiais“, – pastebi I. Jazavitienė. Kaip pavyzdį ji nurodo, kad dėl išaugusių kainų atsisakė tokios sau nebūtinos prekės kaip varškės sūreliai. 

Tačiau pasak N. Murausko, norint efektyviai sutaupyti, svarbu nesivaikyti tik pavienių akcijų. „Mano asmeninė patirtis rodo, kad išlaidų pokytis atsirado atidžiau planuojant. Pagrindinė prekybos vieta tapo ta parduotuvė, kurioje apsiperkant bendra mano pirkinių krepšelio suma yra mažesnė. Ieškodami akcijų skirtinguose prekybos centruose, labai tikėtina, kad praleisime daug neefektyvaus laiko, kurį galėtume paskirti pinigų generavimui arba poilsiui, šeimai. Taip pat didesnė tikimybė, kad bendra išleista suma tokiu atveju taps didesnė dėl to, kad šalia prekių, dėl kurių atvykome, prisipirksime ir to, dėl ko net nevažiavome į parduotuvę“, – klaidą įvardija finansų konsultantas.  

Patarimai, kurie nieko nekainuoja 

Kiti N. Murausko patarimai – pirkti tiek, kiek suvalgysite, kad nereikėtų švaistyti maisto ir apskritai į parduotuvę keliauti su pirkinių sąrašu. Reprezentatyvi „Lidl“ Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dalis pirkėjų į parduotuves dažniausiai ir ateina su pirkinių sąrašu, tiksliai žinodami, ką nori nusipirkti, bet kartu atsižvelgia ir į tuo metu esančias kainas bei akcijas. Tokiai kategorijai pirkėjų save priskiria du iš trijų apklaustųjų. Tačiau likęs trečdalis respondentų pirkinių sąrašų nesudarinėja.

L. Šeškienė atkreipia dėmesį, kad norėdami sutaupyti, gyventojai turi peržvelgti visą savo pirkinių istoriją. „Juk ne visą maistą perkame parduotuvėse. Degalinės, maistas į namus, kavinės, restoranai – čia lengva per vieną kartą išleisti kelių dienų ar net visos savaitės maisto biudžetą. Tad kviesčiau paskaičiuoti, kiek išleidžiate maistui ne parduotuvėse ir gal natūraliai kils noras dalies tų išlaidų atsisakyti“, – pataria finansinio raštingumo lektorė. 

I. Jazavitienė rekomenduoja dažniau pasižvalgyti ne tik į savo išlaidas, bet ir virtuvės spinteles. „Svarbu, kad visi produktai būtų matomi bei pasiekiami, nes kitaip jie bus pamiršti. Organizuotos spintelės padeda matyti, kokias atsargas turime, kada baigiasi jų galiojimas. Be to, taip galime pastebėti, kokias prekes perkame, bet naudojame retai, o kurie produktai yra mūsų mėgstamiausi. Ypač jų pirkimą verta planuoti. Pavyzdžiui, susidarykite 10-15 pagrindinių savo naudojamų maisto produktų sąrašą ir stebėkite šių produktų specialius pasiūlymus ir teikite jiems pirmenybę“, – patarimais dalijasi I. Jazavitienė.

Anot jos, išmokus planuoti pirkinius, verta tobulinti ir gaminimo įgūdžius, kad patiekalams panaudotume tai, ką turime. 

Privatūs prekės ženklai 

Dar vienas įdomus aspektas iš asmeninės finansų ekspertų perspektyvos – kaip jie reaguoja į privačius prekės ženklus. I. Jazavitienė prisipažįsta, kad mėgsta ir dažnai perka privačios etiketės prekes: „Permokėti tik už pakuotę nejaučiu noro. Pagrindinės mano privačių prekės ženklų perkamos kategorijos yra pieno produktai, makaronai, kruopos, konservuoti produktai, šaldyta tešla.“

N. Murauskas sako, kad jeigu prekės išsiskiria savo skoninėmis savybėmis arba kokybe, tuomet renkasi žinomų gamintojų produktus, tačiau jei skirtumo nepastebi – drąsiai perka privačios etiketės produkciją. „Dažniausiai tai būna gėrimai, saldumynai, namų apyvokos prekės – skirtumo nematau, tai ir neišlaidauju“, – prideda pašnekovas. 

Panašios pozicijos laikosi ir L. Šeškienė. Ji atskleidžia, kad dažnai net nesusimąsto, kokį konkretų prekinį ženklą perka, o pirmenybę žinomiems gamintojams dažniausiai teikia, rinkdamasi prekes pieno skyriuje.

Privačių prekės ženklų lyderiu Lietuvoje galima vadinti prekybos tinklą „Lidl”. Beveik 90 proc. „Lidl” asortimento sudaro privačių prekės ženklų produkcija. Tarp jų – „Pilos” pieno produktai, „Pikok” mėsos gaminiai, „Cien” kosmetika ir grožio prekės, „W5″ valymo priemonės, „Alesto” riešutai ir džiovinti vaisiai, „Lupilu” vaikų prekės ir t.t.