Pernai šalies oro erdvėje bendras aptarnautų skrydžių skaičius toliau augo

Oro navigacijos paslaugų teikėja, bendrovė „Oro navigacija“ pernai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 166,2 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl sankcijų vežėjams teko aplenkti Rusijos oro erdvę bei koreguoti maršrutus, Lietuvos oro erdvėje tranzitinių skrydžių skaičius sumažėjo 13 proc., palyginti su 2021 metais. Bendrą aptarnautą skrydžių augimą lėmė 52 proc. išaugęs terminalinių skrydžių skaičius.

Skrydžių navigacijos paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ duomenimis, pernai, palyginti su 2021-aisiais, tranzitinių skrydžių dalis sudarė 67 proc. visų skrydžių, kai užpernai ji siekė 78 proc.

Pasak „Oro navigacijos“ vadovo Sauliaus Batavičiaus, tradiciškai tranzitiniai skrydžiai sudaro didžiąją dalį visų skrydžių, kuriuos aptarnauja šalies skrydžių vadovai.

„Pernai tranzitinių skrydžių dalis išliko didžiausia ir absoliučiu skaičiumi sudarė 111,3 tūkst., tačiau krito žemiau 70 proc. ribos. Žvelgiant į jų pokyčius pamėnesiui, labai ryškus tranzitinių skrydžių kritimas imtas fiksuoti paskelbus sankcijas Rusijai. Kai ši vasario pabaigoje pradėjo karą Ukrainoje ir už tai sulaukė Europos Sąjungos sankcijų, draudžiančių agresorės orlaiviams naudotis Bendrijos oro erdve, sausį-vasarį 80-90 proc., palyginti su 2021-aisiais, augęs tranzitinių skrydžių srautas staiga ėmė smukti ir nebeatsigavo nė vieną mėnesį iki pat metų pabaigos“, – sako jis.

Perbraižyti oro keliai

Uždarius Lietuvos oro erdvę Rusijos oro vežėjams, pernai vasario 27 – kovo 31 dienomis šios šalies skrydžių bendrovių tranzitinių skrydžių skaičius smuko 21 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, o per metus – 13 proc.

Rusijos oro vežėjai, skrisdami į Kaliningrado sritį ar iš jos, gali tai padaryti tik naudodamiesi oro erdve virš atviros jūros, kurią tam tikrose atkarpose prižiūri ir Lietuvos skrydžių vadovai.

2022 metais daugėjo „Finnair“, „Turkish Airlines“ tranzitinių skrydžių, nes dėl karo Ukrainoje oro vežėjai keitė savo veiklos strategiją ir dažniau naudojosi Lietuvos oro erdve.

Nepaisant to, kad Kinija galėjo naudotis ir Europos, ir Rusijos oro erdve, jos taikyta nulinė COVID-19 politika atsiliepė jos vežėjų aktyvumui ir pernai tranzitinių skrydžių skaičius išliko iš esmės nepakitęs.

Lietuvos lyderis – Vilniaus oro uostas

Intensyviausiai skrydžiai pernai Lietuvoje augo didžiausiame šalies Vilniaus tarptautiniame oro uoste. „Oro navigacijos“ duomenimis, Vilniuje skrydžių skaičius pernai sudarė 36,5 tūkst. – 52 proc. daugiau, negu prieš metus.

Kauno oro uostas sulaukė 53 proc. daugiau skrydžių – iš viso 10,4 tūkst. Tuo tarpu Palangos oro uoste skrydžių skaičius pernai, palyginti su 2021-aisiais, padidėjo 92 proc. iki 3,7 tūkst., tačiau jis išlieka mažiausiai skrydžių aptarnaujančiu oro uostu Lietuvoje.

Šiaulių oro uoste pernai aptarnauta 4,2 tūkst. skrydžių arba 54 proc. daugiau nei 2021 metais.

„Vertinant tik terminalinius skrydžius į šalies oro uostus, jų bendras skaičius pernai buvo 54,8 tūkst., arba 52 proc. didesnis nei prieš metus. Tai neabejotinai susiję ir su aviacijos sektoriaus atsigavimu po sudėtingo pandemijos laikotarpio. Vis dėlto, šie skrydžiai sudaro mažesniąją dalį visų skrydžių, su kuriais dirba „Oro navigacija“: 2021 m. ji sudarė 22 proc. o praėjusiais metais sudarė 33 proc.“, – pastebi S. Batavičius.

Tranzite dominavo Turkijos vežėjų orlaiviai

Airijos „Ryanair“ orlaiviai pernai iš Lietuvos oro uostų kilo ir į juos leidosi intensyviausiai. Vertinant terminalinių skrydžių skaičius, pernai didžiausia dalis teko „Ryanair“ – 14 tūkst., arba 25,7 proc. skrydžių.

Antra vieta atiteko Latvijos kapitalo „airBaltic“ (6,3 tūkst. skrydžių, 11,5 proc.), trečia – Vengrijos kapitalo „Wizzair“ (5,1 tūkst. skrydžių, 9,3 proc.), ketvirta – Lenkijos LOT (3,3 tūkst., 6,1 proc.), penkta – Švedijos SAS (2,7 tūkst. skrydžių, 4,8 proc.).

Tranzito skrydžiuose šalies valdomoje oro erdvėje pernai dominavo Turkijos „Turkish Airlines“ – 17,1 proc. visų tranzito skrydžių, Suomijos „Finnair“ – 12,5 proc., Latvijos „airBaltic“ – 6,1 proc. Rusijos „Aeroflot” – 5,5 proc. (skrydžiai oro erdvėje virš atviros jūros) bei Airijos „Ryanair“ – 5 proc.

Pernai didžiausias užimtumas Lietuvos oro erdvėje fiksuotas sausio 2-ąją, sekmadienį. Tądien navigacijos paslaugos buvo suteiktos 700 skrydžių.

Užpernai daugiausiai skrydžių per dieną „Oro navigacija“ aptarnavo rugpjūčio 29 dieną, sekmadienį – iš viso 528 orlaivius.