Rusija vis dar „dresuoja“ atomą: ar Lietuva gali sieti ateitį su atomine energetika?

Energetikos klausimais rašantis tarptautinis žurnalas „Nature Energy“ vasario pabaigoje paskelbė naują tyrimą, kuris atskleidžia vis dar stiprią agresorės Rusijos „atominę“ diplomatiją. Po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą Europa pasistengė kuo greičiau nulipti nuo rusiškos naftos bei dujų „adatos“, tačiau tebelieka smarkiai priklausoma nuo Rusijos atominės energetikos.

Kacpero Szulecki ir Indros Overland atlikto tyrimo duomenimis, Rusijai įsiveržus į Ukrainą Rusijos „Rosatom“ galėjo pasigirti net 73 skirtingo lygio projektais 29-iose pasaulio šalyse. Be to, koncernas yra sudaręs dvišalius susitarimus arba susitarimo memorandumus su 13 šalių dėl paslaugų ar bendros branduolinės energetikos plėtros.

„Atominė energetika Žaliąjį kursą pasirinkusios Europos Sąjungos (ES) akyse nėra tabu. Tai savotiška pilkoji zona, kurioje į atskirus projektus gali būti suformuotas ir teigiamas, ir neigiamas požiūris. Neliečiant saugumo ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo bei laidojimo klausimų, kurie negali nerūpėti šiuolaikinei visuomenei, būtų sąžininga konstatuoti, kad Rusija tebedominuoja pasaulio atominėje energetikoje ir kad atominė energetika vis dar yra savotiškas jos diplomatinis ginklas“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Linas Sabaliauskas.

Tik „geležis“ ar ir kiti iššūkiai

2004 metais įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Lietuva uždarė Ignalinos atominę elektrinę (IAE), kuri eksploatavo du sovietinius didelės galios RBMK tipo branduolinius reaktorius. Netoli nuo Lietuvos sienos Astravo jėgainę su rusiškais reaktoriais pasistatė ir Baltarusija. Dėl galimos pastarosios keliamos grėsmės arčiau sienos gyvenantys Lietuvos gyventojai ne taip seniai buvo aprūpinti kalio jodido tabletėmis: tokios grėsmės žmogui ir aplinkai nė iš tolo nekelia jokia saulės ar vėjo jėgainė.

Dar vienas „Rosatom“ projektas, arba kitaip vadinama 80 metų trukmės priklausomybė nuo Rusijos atominės energetikos, planuojama Turkijoje. Čia „Rosatom“ ketina ne tik pastatyti atominę jėgainę, bet ir parengti reikalingą personalą.

„Būtų neteisinga manyti, kad grėsmę kelia tik „geležis“ – įranga. Net jei naujai jėgainei būtų pasirinktos vakarietiškos, tarp jų – amerikietiškos technologijos, pasaulis iš esmės yra smarkiai priklausomas nuo atominių jėgainių kuro urano, čia toliau dominuoja Rusija. Saugodami savo energetinę nepriklausomybę negalime ignoruoti šio fakto ir grįžti ten, kur jau buvome. Vienintelis patikimas Lietuvos kelias turėtų būti žalioji energetika iš atsinaujinančių šaltinių, į juos ir turėtume koncentruotis“, – pastebi L Sabaliauskas.

„Nature Energy“ publikuotame tyrime nurodoma, kad net ir JAV yra priklausomos nuo „Rosatom“ antrinių įmonių ir Rusijos kontroliuojamų tiekimo grandinių, kurios užtikrina beveik pusę urano tiekimo, tas pats pasakytina ir apie 40 proc. ES urano importo.

Tyrėjų nuomone, pokyčiai perspektyvoje yra įmanomi, tačiau staigus Rusijos užtikrinamo urano tiekimo nutraukimas per trumpą laiką paveiktų visą pasaulio branduolinės energetikos sektorių.

Brangiai kainuojanti atominė priklausomybė

Dėl Ukrainoje pradėto karo Rusijai pritaikyta daugybė sankcijų, tačiau jos aplenkė rusišką atominės energetikos sektorių, kadangi nuo pastarojo priklauso nemažai šalių.

„Nature Energy“ paskelbto tyrimo autorių publikuotame tokių šalių sąraše labai nuo Rusijos atominės energetikos priklausomų šalių grupėje atsidūrė jau minėta Turkija, taip pat Vengrija ir Ispanija. Vidutiniškai įvertinta Slovakijos, Suomijos, Čekijos, Švedijos priklausomybė. Ypač aktyviai karo agresorę smerkianti Lenkija pateko į žemos priklausomybės nuo Rusijos atominės energetikos šalių grupę, tačiau pats priklausomybės faktas buvo konstatuotas.

„2022 metų vasaris pačią Rusiją stumtelėjo į nepatikimų atominės energetikos projektų partnerių gretas, kai kurios šalys persvarstė savo planus ir nutarė geriau rinktis bendradarbiavimą su Vakarų kapitalo partneriais. Vis dėlto, tokio tipo tyrimai mums leidžia į situaciją pažvelgti plačiau ir kritiškiau įvertinti net ir Lietuvos sprendimų priėmėjų svarstymus, kad mūsų šalyje ateityje galėtų atsirasti vadinamųjų mažųjų atominių elektrinių. Nebūtinai taip nutiks, bet jos išties turi potencialo tapti Trojos arkliu į šalies energetikos sektorių, kurį išskaidrinome tik savo pastangų ir nemažų investicijų dėka“, – teigia LVEA atstovas.

Pasak jo, jei vardan abejotinų ateities branduolinių technologijų apribosime tinklo pralaidumus, apribosime save žaliųjų technologijų plėtojime, kurį ir nori stabdyti nedraugiškos valstybės, siekiančios išlaikyti mūsų šalies priklausomybę nuo importuojamų energetinių išteklių.

Didžiosios Britanijos tyrėjai konstatuoja, kad pajamos iš atominės energetikos, kaip ir iš naftos ar gamtinių dujų, reikšmingai pildo Rusijos biudžetą.