Tendencijos keičiasi: jauni darbuotojai dairosi stabilesnio darbo

Įprastai jaunimas yra labiau linkęs keisti darbus nei vyresnio amžiaus darbuotojai. JAV darbo statistikos biuro duomenimis, 20-24 m. amžiaus darbuotojai darbą keičia kas 1,3 metus, kai 35-44 m. specialistai tą daro vidutiniškai kas 4,9 metus. Vis dėlto per pasaulį besiritanti infliacija gali šias tendencijas darbo rinkoje ženkliai pakoreguoti, rodo lapkričio pradžioje paskelbta socialinio tinklo „LinkedIn“ apžvalga. Panašu, kad tokia situacija gali susiklostyti ir Lietuvoje, pastebi šalies gamybininkai.

Apžvalgos autoriaus George Anders teigimu, šiuo metu į darbo rinką įsiliejanti Z karta (25 m. amžiaus ir jaunesni) yra labiausiai nusiteikusi svarstyti galimybę susirasti stabilesnį darbą (32 proc. respondentų) – 2 kartus daugiau nei 42-57 m. amžiaus X kartos atstovų (15 proc.).

Apklausus 11 tūkst. JAV darbuotojų taip pat paaiškėjo, kad Z kartos atstovai labiau nei kitos amžiaus grupės yra nusiteikusios taikyti ir kitas priemones, siekiant įveikti juos pirmą kartą užklupusį sunkmetį: mažinti išlaidas ir taupyti (78 proc.), dirbti sunkiau ir ilgesnes valandas (34 proc.) ar net imtis antro darbo (30 proc.).

Ieško tinkamos pozicijos

Pasak apie 1,5 tūkst. darbuotojų, iš kurių didžioji dalis dirba gamyboje, turinčios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos „Mantinga“ personalo direktorės Nijolės Daukšienės, jaunų darbuotojų kaita įmonėje yra 2-3 kartus didesnė nei vyresnių.

„Bendra darbuotojų kaita šiais metais yra 30 proc., tačiau 20-25 m. gali būti ir dvigubai didesnė. Vis dėlto tarp jaunų specialistų turime begalę gražių pavyzdžių, kai ateina itin motyvuoti specialistai, nusiteikę augti ir dirbti vienoje įmonėje bent 5-rius metus. Kartu pastebime, kad ypač jaunimas šiuo metu yra nepakantus sunkesniam darbui, jis nori kur kas greičiau siekti karjeros ir iškart gauti didesnį atlygį“, – sako N. Daukšienė.

Personalo valdymo paslaugų bendrovės „CVO Recruitment“ Komandos vadovės Rugilės Radzinauskienės teigimu, jaunesni žmonės išties dažniau keičia darbą.

„Baigę studijas bei atlikę praktiką, jauni specialistai ima ieškoti sau tinkamiausios pozicijos, srities, įmonės, todėl stengiasi išbandyti įvairius variantus, kol atranda sau tinkamiausią. O tuo tarpu vyresni darbuotojai, kurie yra atradę savo mėgstamą sritį, taip dažnai „nebešokinėja“ per skirtingas pozicijas. Žinoma, pasitaiko įvairių atvejų“, – teigia R. Radzinauskienė.

Darbuotojų kaitą lemia sezoniškumas 

„Mantinga“ duomenimis, šiuo metu gamyboje dirbančių specialistų kaita įmonėje siekia apie 30 proc. – ji per pastaruosius 4 metus mažėjo daugiau nei 10 proc. punktų. Pasak N. Daukšienės, įprastai šaltasis metų sezonas gamybos sektoriuje yra stabiliausias, tad to tikimasi ir šiemet.

„Darbuotojų kaitos statistiką seku jau gerą dešimtmetį – patys stabiliausi mėnesiai gamybinėje įmonėje būna lapkritis, gruodis ir dažniausiai sausis. Būtent šiuo laikotarpiu darbuotojų kaita būna itin minimali, kai kuriomis savaitėmis netgi nulinė. Šylant orams darbuotojų kaita išauga, be to, kaitos rodiklius pakoreguoja vasaros metu darbuotojų gretas papildantys paskutinių klasių, jau pilnametystės sulaukusių, moksleivių gretos, taip pat studentai, norintys vasarą atlikti praktiką“, – komentuoja N. Daukšienė.

Pašnekovės teigimu, dažniausiai darbas keičiamas dėl asmeninių priežasčių – pasikeitus gyvenamajai vietai, radus kitą darbą atsisakoma pamaininio darbo gamyboje, nusprendus išvykti į užsienį.

Lietuvoje darbo rinka būna aktyvi ištisus metus, tačiau tendencijas skirtinguose verslo sektoriuose gali diktuoti veiklos specifika: pavyzdžiui, sezoniniai darbai priklauso ne tik nuo orų, bet ir nuo švenčių – pavyzdžiui, prieš Šv. Kalėdas kasmet išauga kurjerių poreikis, sako R. Radzinauskienė.

Vertinami ilgamečiai darbuotojai

Dėl darbuotojų kaitos itin vertinami ilgamečiai, darbdaviui lojalūs darbuotojai. Pasak N. Daukšienės, kitais metais 25-ąjį gimtadienį minėsiančioje „Mantinga“ daugiau nei 250 darbuotojų dirba 10 metų ir ilgiau. 

„Ilgamečiai darbuotojai gamyboje yra itin vertinami, nes profesionalūs darbuotojai savo darbo mokosi ne vienerius metus, jie yra atsakingi, patikimi. O gamyba yra kaip gyvas organizmas – procesai gali sustoti ir dėl vienos klaidos. Be to, ilgamečiai darbuotojai gali savo žinias perduoti naujokams, padėti juos įvesti į darbą, todėl yra svarbūs ir kaip įmonės atstovai“, – dalijasi pašnekovė.

Jai pritaria ir R. Radzinauskienė – kelių ar net keliolikos metų patirtį sukaupę darbuotojai geba greitai ir efektyviai atlikti užduotis, prisiimti daugiau atsakomybių ir gali tapti itin stipriais specialistais.

„Tikrai nemažai atvejų, kai ilgametė patirtis siejasi ir su karjera toje pačioje įmonėje – atėję dirbti kaip specialistai užauga stiprūs, kompaniją ir jos procesus išmanantys vadovai“, – sako „CVO Recruitment“ komandos vadovė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 144,6 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 28,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šalyje laisvų darbo vietų – virš 30 tūkst.