Tyrimas: didžioji dalis gyventojų nenutuokia, kiek mokesčių prarandama dėl prekybos nelegaliais rūkalais

Naujausio visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad šalis susiduria su nelegalios prekybos tabako bei nikotino gaminiais problema. Aštuoni iš dešimties sutinka, jog tai atima iš valstybės didelę dalį mokestinių pajamų, tačiau daugiau nei pusė net nesuvokia realių praradimų masto. Visgi gyventojai nori didesnio dėmesio šiai problemai bei racionalaus požiūrio į tabako gaminių reguliavimą bei apmokestinimą, atsižvelgiant į tai, kad ne visi gaminiai kelia vienodą riziką sveikatai.

Šį tyrimą 13-oje Europos Sąjungos (ES) šalių pirmą kartą atliko nepriklausoma tyrimų kompanija „Povaddo“. Juo buvo siekiama įvertinti ES gyventojų informuotumą ir suvokimą apie nelegalių tabako gaminių vartojimą, nelegalią prekybą šiais gaminiais bei reguliavimo ir mokesčių vaidmenį sprendžiant šią problemą. Tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai ES respondentų mano, jog jų šalyje nelegali tabako ir nikotino gaminių rinka yra problema. Tokios pat nuomonės laikosi ir į tyrimo imtį įtraukti respondentai Lietuvoje.

Nelegali tabako gaminių rinka kenkia ir valstybei, ir žmonėms

Neteisėta tabako ir nikotino gaminių rinkos dalis Lietuvoje – viena didžiausių ES. Naujausiais tyrimų bendrovės „Nielsen” atlikto „Tuščių cigarečių pakelių“ tyrimo duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį nelegalūs tabako gaminiai sudarė 23,1 proc. tabako gaminių rinkos (antrajį ketvirtį šis rodiklis siekė 21,8 proc., o 2021 m. trečiąjį ketvirtį – 22,0 proc.).

„Taigi, kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra nelegali, o pagal nelegalių tabako gaminių dalį Lietuva užimta trečią vietą ES, ją lenkia tik Prancūzija bei Graikija“, – situaciją komentuoja Liudas Zakarevičius, „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims.

Pasak jo, nelegali prekyba tabako gaminiais kelia nerimą ir mūsų šalies gyventojams:

„Du trečdaliai apklaustųjų Lietuvoje šią nelegalią tabako gaminių rinką įvardino, kaip šalies problemą, o 81 apklaustųjų mano, jog tai atima iš valstybės didelę dalį mokestinių pajamų. Taip pat, 7 iš 10 apklaustųjų sutiko, jog kol bus prieinami nelegalūs tabako ir nikotino gaminiai – tol nesikeis ir rūkymo situacija, o anot 79 proc. apklaustųjų ši rinka kenkia pastangoms užkirsti kelią rūkalų prieinamumui nepilnamečiams. Be to, ši rinka gali turėti rimtų neigiamų pasekmių valstybės saugumui bei visuomenės sveikatai,“ – tyrimo rezultatus komentuoja L. Zakarevičius.

Prarasti mokesčiai prilygsta Druskininkų ir Palangos savivaldybių biudžetams

Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų mūsų šalyje net nesuvokia tikrųjų valstybės paradimų dėl nelegalios tabako gaminių rinkos. Vos 7 proc. mūsų šalies gyventojų suvokia realų praradimų mastą.

„Kaip rodo tyrimų bendrovės „KPMG“ 2021 m. atliktas tyrimas ES valstybės bendrai praranda apie 10 mlrd. Eurų, kurie galėtų būti surinkti į šalių biudžetus, jei nebūtų nelegalios prekybos tabako gaminiais. Vien Lietuva kasmet praranda apie 80 mln. Eurų nesurinktų mokesčių. Tai yra suma, prilygstanti dviejų mūsų kurortinių miestų Druskininkų ir Palangos savivaldybių biudžetams kartu sudėjus,“ – teigia L. Zakarevičius.

Norėtų racionalesnės mokesčių politikos

Tyrimo išvadose pabrėžiamas visuomenės poreikis racionaliam tabako bei nikotino gaminių apmokestinimui, įvertinus situaciją bei atsižvelgiant į riziką ir įrodymus. Be to, spręsdama, kaip reguliuoti ir apmokestinti tabako ir nikotino turinčius gaminius, vyriausybė turėtų įvertinti ir šių gaminių įperkamumą, mat kai dėl mokesčių gaminiai tampa sunkiai įperkami, rūkaliai perka nelegalias cigaretes. Tai sumažina tabako kontrolės priemonių, tokių kaip metimas rūkyti, efektyvumą. O anot 83 proc. apklaustųjų, mokesčių padidinimas gali dar labiau prisidėti prie nelegalių tabako ir nikotino gaminių rinkos augimo, nes rūkaliai ieškotų pigesnių gaminių.

„Tabako gaminių mokesčių didinimas turi du tikslus: juo siekiama keisti žmonių elgesį bei surinkti lėšas į valstybės biudžetą iš žalingiausių produktų. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, jog per staigus ir nepamatuotas akcizų kėlimas didina nelegalią gaminių rinką. Antai Prancūzijoje pakėlus akcizą cigarečių pakelis jau kainuoja daugiau nei 10 eurų, tačiau šioje šalyje yra didžiausia dalis nelegaliai suvartojamų tabako gaminių Europoje. Ir šis skaičius patrigubėjo per pastaruosius 4 metus. Be to, labai svarbu įvertinti ir kiekvienos šalies geopolitinę padėtį bei vartotojų perkamąją galią. Pavyzdžiui mūsų šalis, besiribodama su Baltarusija, iš kurios ir atkeliauja didžiausia dalis nelegalių tabako gaminių, yra itin nepalankioje geopolitinėje padėtyje,“ – teigia įmonės atstovas.

Anot 70 poc. respondentų mūsų šalyje, ES lygiu reikėtų skirti laiko ir resursų skatinant rūkančiuosius visiškai mesti rūkyti arba tuos, kurie nemeta, paskatinti pereiti prie moksliškai pagrįstų mažiau žalingų nei tolimesnis rūkymas alternatyvų.

„Be abejonės, geriausias sprendimas – iš viso atsisakyti tabako ir nikotino. Tačiau vis dar yra žmonių, kurie ir toliau vartoja tabako bei nikotino gaminius, todėl jie neturėtų likti nuošalyje,“ – teigia L. Zakarevičius. Du trečdaliai šios apklausos dalyvių mūsų šalyje pritaria, kad rūkantieji gali būti skatinami pereiti prie moksliškai pagrįstų, bedūmių alternatyvų, apmokestinant šiuos produktus mažiau nei cigaretes, bet vis tiek pakankamai, kad nuo jų atgrasytų jaunimą bei nerūkančiuosius. Tiek pat respodentų palaikytų šalies vyriausybę raginant ES peržiūrėti visus turimus įrodymus apie bedūmes alternatyvas, tokias kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamasis tabakas, prieš priimant sprendimus dėl jų apmokestinimo.

Apie tyrimą:

„Povaddo“ tyrimas, atliktas „Philip Morris International“ užsakymu, yra pirmasis ES gyventojų tyrimas, kurio tikslas – įvertinti europiečių sąmoningumą ir suvokimą 13 ES valstybių narių (Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ispanijoje). 2022 m. lapkričio mėn. apklausoje dalyvavo apie 13 tūkst. suaugusiųjų europiečių apklausiant apie 1000 respondentų kiekvienoje šalyje, vienodai paskirstant vartojančius ir nevartojančius tabako ir nikotino gaminius.