Gyvenamosios vietos įtaka žmogaus būsenai: kas kelia džiaugsmą ir gerina sveikatą?
Vasarį didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 11 proc.
Vasario mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 11 proc. didesnė nei sausį ir siekė 114,70 Eur/MWh. Elektros energijos kainos kitose Baltijos šalyse augo 14 proc.: Latvijoje – iki 113,77 Eur/MWh, Estijoje – iki 113,12 Eur/MWh.
Vasarį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 12,68 Eur/MWh iki 239,70 Eur/MWh.
„Elektros energijos kainų augimui Baltijos šalyse įtakos turėjo vietinės gamybos, naudojant atsinaujinančius išteklius – vandenį ir vėją, mažėjimas. Vėjo elektrinių gamybos apimtys Šiaurės šalyse ir Baltijos regione vasarį buvo 12 proc. mažesnės nei sausį. Vis tik vasarį, panašiai kaip ir sausį, išliko žiemos sezonui nebūdingi šilti orai, dėl kurių elektros energijos sunaudojimas visame „Nord Pool“ regione sumažėjo 11 proc., palyginti su sausio mėnesiu, arba 6 proc., palyginti su praėjusių metų vasario mėnesiu. Teigiamai kainas veikė ir Šiaurės šalyse iškritęs didesnis kritulių kiekis, pagerinęs Šiaurės šalių vandens rezervuarų pripildymo lygį, kuris buvo 4 proc. žemiau normos. Taip pat praėjusį mėnesį gamtinių dujų ateities sandorio (Dutch TTF) kaina sumažėjo 20 proc. iki vidutiniškai 53,18 Eur/MWh, anglių (API2) – 18 proc. iki vidutiniškai 137,22 USD/t“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina vasarį sumažėjo 11 proc. ir siekė maždaug 81,61 Eur/MWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos vasarį krito. „Elektrum Lietuva“ elektros kainas buitiniams vartotojams nuo metų pradžios sumažino apie 32 proc. – nuo 36,625 ct/kWh sausio 1 d. iki 24,987 ct/kWh vasarį. Nuosekliai mažinti kainas leido tokios objektyvios priežastys, kaip pokyčiai rinkoje, ateities kainų prognozės, bendrovės nuosavi atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.
Lietuvoje mažėjo ir vartojimas, ir gamyba
Vasarį Baltijos šalyse bendrai suvartota 2231 GWh elektros energijos – tai 11 proc. mažiau nei sausį, taip pat 5 proc. mažiau nei vasarį prieš metus. Lietuvoje praėjusį mėnesį buvo suvartota 962 GWh elektros energijos, arba 8 proc. mažiau, palyginti su pernai vasario mėnesiu. Latvijoje vasarį suvartota 550 GWh, arba 9 proc. mažiau nei pernai per tą patį mėnesį. Tik Estijoje elektros energijos suvartojimas, palyginti su 2022 m. vasariu, padidėjo 2 proc. iki 719 GWh.
Praėjusį mėnesį bendra Baltijos šalių elektros energijos gamyba sudarė 1463 GWh, o tai yra 21 proc. mažiau nei sausio mėnesį, bet 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje vasarį pagaminta 375 GWh elektros energijos, arba 17 proc. mažiau nei sausį. Latvijoje elektros energijos gamyba, palyginti su sausiu, sumažėjo 26 proc. iki 655 GWh. Estijoje pagamintos elektros kiekis, palyginti su sausiu, krito 16 proc. ir siekė 434 GWh.
Vasarį pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su sunaudota, Baltijos šalyse sumažėjo iki 66 proc. Lietuvoje šis santykis siekė 39 proc., Latvijoje – 119 proc., o Estijoje – 60 proc.
Apie bendrovę „Elektrum Lietuva“:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė, teikianti įvairius energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. Net 88 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 141 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 500 bendrovių, yra įrengusi virš 1000 saulės elektrinių bei tris saulės parkus (11 MW). Vystomi dar penki nauji saulės parkai, kurių bendra galia viršys 25 MW.