Žiemą svarbios ne tik padangos, bet ir vairavimo technika

Įsibėgėjus žiemai automobilių vairuotojų gyvenimas tampa sudėtingesnis, tačiau draudikai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas sėdantysis prie vairo daug ką gali padaryti pats, kad užtikrintų saugesnį važiavimą transporto priemone.

„Žiemą, kai oro temperatūra nukrinta žemiau nulio ir ima snigti, rytai tampa kiek erzinantys – užšąla automobilio durų tarpinės ir durys sunkiai atsidaro, prie stiklo prišąla valytuvai ir užšąla langų plovimo skystis, o blogiausia, kad ir pats automobilis ne visada užsiveda. Durų tarpines galima padengti specialiu silikonu, valytuvus nuo stiklo atskirti naudojant specialų purškalą ar pašildžius priekinį stiklą, automobilio akumuliatorių prireikus galima pakeisti, tačiau dar lieka sudėtingos eismo sąlygos“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Kai eismo sąlygos sudėtingos, pasak V. Katilienės, svarbu vairuoti atsargiai ir pasirūpinti kokybiškomis žieminėmis padangomis. „Yra dviejų tipų žieminės padangos – dygliuotos ir nedygliuotos. Dygliuotos padangos paprastai tinkamesnės važiuojant apledėjusiu keliu, pavyzdžiui, atokiais neprižiūrimais keliais. Vis dėlto jos tikrai veiksmingos ir važiuojant mieste, ypač stabdant prie šviesoforo, kur slūgso suledėjęs sniegas“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

Pasak „Autovisatos autoserviso“ direktoriaus pavaduotojo Vytenio Gaspariūno, nedygliuotos padangos yra minkštesnės ir paprastai gerai tinka važiuojant sniegu, tačiau vairuotojai, naudojantys tokias padangas, turi būti atsargesni atlikdami staigius manevrus. „Nedygliuotos padangos yra tylesnės už dygliuotas, ypač važiuojant asfaltu, todėl tinka vairuotojams, daugiausia važinėjantiems mieste ir miesto apylinkėse. Naudojant nedygliuotas padangas galima daug ilgiau važinėti pavasarį, o rudenį jas galima sumontuoti anksčiau ir taip jaustis saugiau netikėtai atšalus orams. Be to, rudenį ir žiemą, netikėtai iškritus sniegui, nereikės stovėti ilgose eilėse prie padangų keitimo dirbtuvių“, – pasakoja V. Gaspariūnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad renkantis žiemines padangas būtina žinoti, jog rekomenduojamas minimalus protektoriaus gylis yra 5 mm. „Tai turėtų užtikrinti saugesnį važiavimą tiek sniegu, tiek šlapia kelio danga. Tačiau vien padangos saugumo neužtikrina – kuo mažiau padangos bus eksploatuojamos netinkamai, tuo eismas bus sklandesnis ir saugesnis. Apibendrinant galima teigti, kad renkantis padangas svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio padangas gamintojas rekomenduoja transporto priemonei žiemos laikotarpiu, rinktis mūsų regione šiauriniam klimatui tinkamas padangas ir patikrinti padangų amžių bei likusį protektoriaus gylį“, – sako V. Gaspariūnas.

Pasak jo, alternatyva visada yra naudotos padangos, tačiau tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį į jų protektoriaus gylį. „Taip pat svarbu žinoti, kada naudotos padangos pagamintos, nes vizualiai kai kurios jų gali atrodyti gerai, tačiau dėl senumo jau gali nebeatitikti savo paskirties, o šaltyje – sukietėti kaip plastikas“, – kalba autoserviso atstovas.

Kai keliai tampa slidūs, pasak draudikės, svarbiausia vengti staigių manevrų. „Kadangi rudenį ir žiemą būna tamsiau, vyrauja lietingi orai ir slidūs keliai, tai, pavyzdžiui, greitus manevrus persirikiuojant, mažą atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir staigius posūkius reikėtų pamiršti“, – sako V. Katilienė. Pasak jos, tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių paprastai įvyksta eismo nelaimės.

Draudikė atkreipia dėmesį, kad visi eismo dalyviai pageidaujamą kelionės tikslą norėtų pasiekti numatytu laiku, tačiau, įvykus draudžiamajam įvykiui, to padaryti nebeįmanoma, kad ir kas būtų kaltas. Todėl, kai keliai slidūs, pasak V. Katilienės, itin svarbu stebėti aplinkinį eismą, kad būtų galima kuo anksčiau pastebėti galimą pavojų ir stengtis jo išvengti net kitam eismo dalyviui suklydus.

„Situaciją taip pat lengviau suprasti, jei eismo dalyviai iš anksto informuoja kitus eismo dalyvius apie ketinamą atlikti manevrą. Tokiu atveju aplinkiniai eismo dalyviai supranta, kodėl transporto priemonė sumažina greitį ar atlieka kitus veiksmus. Taip tikrai pavyktų išvengti daugelio nelaimių“, – tikina V. Katilienė.